Žemaičio sukurtas filmas apie vorus grąžina į vaikystę ir juokina žavingais komentarais

„Vieniems jie kelia siaubą, o kitiems nuostabą, nes audžia meno šedevrus“, – taip apie savo herojus – vorus – sakė Valdas Mikolaitis, už filmą „Vorų ratilinis“ šiemet pelnęs Petro Abukevičiaus premiją.

Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Stebėdamas vorus V.Mikolaitis sužinojo daug įdomybių ir apie jas papasakojo filme „Vorų ratilinis“.<br> Lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 11, 2018, 9:55 AM

Didžiausias P.Abukevičiaus premijos atradimas – taip filmų apie gamtą konkurso rengėjai pavadino vieną šiųmečių laureatų V.Mikolaitį.

Iš Šiluvos kilęs vyras, dirbantis techninį darbą, neturintis nieko bendro nei su gamtininko, nei su kino operatoriaus profesija, savarankiškai vienas filmuoja gamtos pasaulį ir pateikia jį išradingai, palydėdamas humoru pagardintais žemaitiškais tekstais.

Valdas nė neprisimena, kaip susidomėjo gamta. Greičiausiai dar mokykloje, kai ryte rydavo gamtininko Tado Ivanausko knygas ir literatūrą apie astronomiją. O žvilgsnį į mažiausius, plika akimi sunkiai įžvelgiamus jos kūrinius nukreipė iš smalsumo, noro geriau pažinti supantį pasaulį.

„Vieną dieną susimąsčiau: negi nugyvensiu visą gyvenimą ir nieko nepamatysiu? – postūmį atidžiau pasižvalgyti aplinkui, o paskui ir kitiems parodyti, kaip įdomiai gyvena, kaip sunkiai už vietą po saule kaunasi bitė, voras ar koks vabalas, prisiminė V.Mikolaitis. – Aš kartais bandau žmonėms pasakyti: pamatykit.

Rodau pirštu krūvai žmonių nepaprastą dalyką, bet iš tos krūvos atsiranda tik kokie du, kurie pamato, ką rodžiau. Kiti net nesusigaudo. Nebent ten būtų padėti pinigai – tada gal pamatytų.“

Filmo „Vorų ratilinis“ autorius mažiausius gyvius stebi ne pirmą kartą. Tinkle „YouTube“ V.Mikolaitis turi savo kanalą „Valdo orbita“, kuriame galima išvysti jo pirmo didesnio darbo – filmo apie vabalus žolinius straubliukus – santrauką.

Prieš dvejus metus simpatijas pelnė V.Mikolaičio filmas „Pavienės bitės“.

„Tokia kūryba labiausiai išmoko kantrybės, – tvirtino autorius. – Kaip ir filme apie bites, dabartiniame apie vorus nesiremiu statistika, sausa moksline literatūra. Man patinka, kai viršų ima menas, tarsi pats žmogus pasakotų, ką matė, pastebėjo, dėl ko nustebo. Gaudau tokią informaciją, o ne slankmačiu išmatuoju ilgį ir plotį ir užrašau. Tokia informacija nieko neduoda.“

Paskata įsižiūrėti į vorus buvo ir tokių filmų skurdokas pasirinkimas. V.Mikolaitis interneto erdvėse susirado gal dvidešimt filmų, bet daugumoje jų panaudotas tas pats, matyt, vieno gero operatoriaus nufilmuotas ir pagreitintas vaizdas, kaip voras neria tinklą.

Dar labiau nuvylė solidžios dokumentinių filmų kompanijos net pusvalandžio trukmės juosta apie vorus, kurioje nėra nė vieno kadro, kaip jie audžia tinklą.

V.Mikolaitis prisipažino, kad vorus pavyko nufilmuoti ne iš karto. Voratinklių gijos plonytės, dieną jas užfiksuoti sunku. Dirbti tekdavo naktimis.

„Jei stipriau apšvieti, voras tinklo nepina. Be to, kaip pastebėjau, jie jaučia šalia esantį žmogų: gal iš kūno šilumos, gal iš kokių nors elektromagnetinių bangų. Tad reikia surasti tokią poziciją, kad ir voro neerzintum, ir nufilmuotum“, – darbo subtilybėmis dalijosi Valdas.

Kiek nusifilmavo vorų, jis neskaičiavo. Kai kurie atrodo panašūs ir net specialisto akiai sunku atskirti, ar jie pusbroliai, ar skirtingų rūšių – spartuoliai, šokliavoriai, aitvarininkai, raizguoliai...

Žiūrint „Vorų ratilinį“ apima jausmas, kad V.Mikolaitis tuos mažus gyvius stebėjo kaip vaikas, kuris gali valandų valandas sėdėti ir žiūrėti į mažą judesį. Autorius patvirtino, kad taip ir yra: „Reikia nusiteikti kitaip matyti. Visa, ką žinai, geriausia sunaikinti ir tyrinėti iš naujo, tarsi būtum mažas vaikas. Tada pasaulis kinta tavo akyse.

O jei turi daug visokių žinių, per jas tiek ir matysi. Vaikai visada džiaugiasi mažiausiu atradimu. Mes visi buvome vaikai, bet pamirštame.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.