„Išvis nieko“, – nenoriai į kalbas leidosi Navos ežero įlankoje prie Aukštadvario įsitaisęs Saulius. Šeštadienį jis nuo ankstyvo ryto leidosi į žvejybą. Iš pradžių laimę išmėgino ant Margio ežero ledo, bet neužkibo nė ešeriokas.
Saulius stebėjosi: pirmas savaitgalis, kai nuo Margio ežero grįžo tuščiomis. Ten susirinko daugybė žvejų, bet jie taip pat skėsčiojo rankomis. Dar iš ryto mėgino kibti, bet paskui vark nevargęs.
Patyręs žvejys Saulius kaltino vėją – esą tai jis sutrukdė žvejybą. O anksčiau kokius jis karšius tokiu metu traukdavo!
Iš nevilties žvejai ant Navos ežero ledo susispietė ten, kur giliausia – 45 metrai. „nežinau, ką jie ten veikia“, – šyptelėjo pašnekovas. Vasarą jis echalotu išmatavo visą ežerą ir tą vietą, kur dabar laimės ieško žvejai, jis tik praplaukdavo.
Navos ežero ledo storis – apie 15 centimetrų, tad belieka laukti pavasario. Kol jis dar nebus ištirpęs, anot Sauliaus, tik tada galima tikėtis sėkmės žvejyboje. O paskui, kai atšils, ateis laikas traukti spiningą.
„Nedaug. Kelios kuojos, vienas normalesnis ešerys – ir viskas“, – vardijo žvejybą prieš vidurdienį baigęs Artūras. Jis nedrįso pasakyti, kas kaltas, kad žvejyba šį savaitgalį taip nesiseka.
Kitų ežerai šalia Aukštadvario ir Trakų ledas taip pat buvo apytuštis. Žinodami, kad nekimba, prisiekę žvejai net nevažiavo. Nors kiti tvirtino priešingai – ir šį savaitgalį prie Trakų galima buvo pagauti ešerių bei seliavų.
Drąsesni lipo ant užšalusių Neries vietų prie Buivydžių ir mėgino pagauti kuojų, o link Molėtų, Juoduosiuose Lakajuose, galima buvo sužvejoti ir kilogramą sveriantį ešerį.
Pasak patyrusio žvejo Adomo, šiuo metu žuvys yra giliai, o Molėtų ežeruose kibo ežerinės stintelės. Jų per vieną žvejybą galima buvo ištraukti iki dvidešimt.
