Žmonija sparčiai naikina planetos gyvybę – pasaulyje baigia išnykti dar per 7 000 rūšių Dėl žmonijos veiklos pasaulyje baigia išnykti dar per 7000 gyvybės rūšių

Žmonijai toliau naikinant natūralias buveines vis daugiau rūšių „beprecedente“ sparta artėja prie išnykimo slenksčio, ketvirtadienį perspėjo pagrindinė tarptautinė aplinkosaugos organizacija, papildžiusi savo tvarkomą Tarptautinę raudonąją knygą daugiau kaip 7 000 gyvūnų ir augalų rūšių.

 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Pasaulyje gali išnykti dar 7 tūkst. gyvybės rūšių dėl žmonijos veiklos.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 19, 2019, 1:36 PM, atnaujinta Jul 19, 2019, 2:02 PM

Kaip nurodo Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN), dabar kritinis pavojus išnykti gresia daugybei rūšių, aptinkamų įvairiausiose buveinėse, pradedant atogrąžų miškais, baigiant vandenynų dugnu. Tarp naujai į Raudonąją knygą įtrauktų rūšių esama įspūdingų primatų, rajų, kitų žuvų ir medžių.

Ši grupė yra įvertinusi daugiau kaip 105 tūkst. rūšių padėtį ir nustatė, kad apie 28 tūkst. gresia pavojus išnykti.

Kiekviena organizmų grupė patiria specifinių grėsmių, bet žmogaus veikla, įskaitant per intensyvią žvejybą ir miškų kirtimą, yra pagrindinė populiacijų mažėjimo priežastis.

Gamta nyksta precedento per žmonijos istoriją neturinčia sparta, – sakė IUCN generalinio direktoriaus pareigas einanti Grethel Aguilar. – Privalome pripažinti faktą, kad gamtos įvairovės apsauga atitinka mūsų interesus.“

Gegužę Jungtinės Tautos paskelbė naujausią pasaulio aplinkos būklės vertinimo ataskaitą, atskleidžiančią niūrias tendencijas.

Atskaitoje perspėjama, kad šiuo metu išnykimas gresia iki milijono rūšių, daugeliui – per artimiausiu dešimtmečius, nevaldomai didėjant gėlo vandens, iškastinio kuro ir kitų gamtinių išteklių eikvojimui.

JT ekspertai nustatė, kad daugiau kaip 90 proc. jūrinių žuvų ištekliai yra naudojami per intensyviai arba vos ne vos įstengia atsikurti.

IUCN atkreipė dėmesį į kai kurias jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšis, kurioms šiuo metu gresia kritinis pavojus išnykti.

Rykliauodegės rajos ir rombinės rajožuvės dabar yra didžiausią grėsmę patiriančios jūrinių žuvų šeimos pasaulyje.

Mauritaninė rykliauodegė raja yra atsidūrusi ties išnykimo riba – per pastaruosius 45 metus šios rūšies populiacija sumažėjo 80 proc. dėl per intensyvios žvejybos prie Mauritanijos krantų.

Naujajame sąraše septynioms primatų rūšims taip pat konstatuojama didesnė grėsmė išnykti. Tarp jų yra Dramblio Kaulo krante ir Ganoje gyvenančios markatos Cercopithecus roloway, kurių gamtoje tėra išlikę mažiau kaip 2 000 individų.

Pagrindinės jų nykimo priežastys – medžioklė mėsai ir „didelio masto buveinių nykimas“, miškus paverčiant žemės ūkio naudmenomis.

Vakarų ir Vidurio Afrikoje paplitusių primatų 40 proc. rūšių dabar gresia išnykimas, nurodo IUCN.

„Rūšims, kurias žmonės naudoja maistui, paprastai greičiau iškyla pavojus išnykti, – naujienų agentūrai AFP sakė IUCN Raudonosios knygos departamento vadovas Craigas Hiltonas-Tayloras. – Paveikiamos rūšys, paplitusios aplinkoje, kur daug miškų išnaikinama dėl žemės ūkio.“

Į atnaujintą Tarptautinę raudonąją knygą įtraukta daugiau kaip pusė Japonijos ir daugiau kaip trečdalis gėlavandenių žuvų rūšių. Joms pavojų kelia laisvai tekančių upių nykimas ir didėjanti tarša.

Į knygą taip pat buvo pirmąkart įtraukta daugiau kaip 500 giliavandenių kaulinių žuvų ir moliuskų. Pastangos apsaugoti jų buveines daugiau kaip kilometro gylyje keblios, juolab kad jos dažnai nepatenka į jokių valstybių teritorijas.

„Pavojaus signalas skamba vėl ir vėl dėl besivystančios gėlųjų vandenų ir jūrų gyvūnijos krizės“, – sakė Londono zoologijos draugijos aplinkosaugos ir politikos direktorius Andrew Terry.

„Daug šių senovinių jūrinių rūšių gyvuoja nuo dinozaurų laikų, tad prarasti net ir vienintelę iš šių rūšių reikštų netekti milijonų metų evoliucijos istorijos“, – aiškino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.