Kol ūkininkai verkia dėl kruvinų skerdynių, gamtininkai perspėja apie didesnę bėdą Lietuvoje

Vilkų egzistavimas vis dar laikomas grėsme žmonėms. Baimė juos veda prie minties palikti patį mažiausią įmanomą vilko populiacijos dydį. Tačiau specialistai tokį požiūrį įvardija kaip trumparegišką, mat tai užtikrintų tik vilko kaip rūšies egzistavimą, o ne jo visavertį vaidmenį gamtoje. Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.

 Lrytas.lt koliažas
 Lrytas.lt koliažas
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi, net jei jie ir pjauna ūkininkų gyvulius.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi, net jei jie ir pjauna ūkininkų gyvulius.<br>V.Balkūno nuotr.
Antri metai atliekama visų žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege ir bandoma analizuoti, kurie iš aptiktų pėdsakų galėtų būti atskirų, o kurie – tų pačių šeimų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antri metai atliekama visų žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege ir bandoma analizuoti, kurie iš aptiktų pėdsakų galėtų būti atskirų, o kurie – tų pačių šeimų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>V.Balkūno nuotr.
Gyvulininkystė yra verslas, kuris turi priimti domėn iš gamtos sąlygų kylančią riziką. Rizikos suvaldymas ne visada reiškia vien gamtos pertvarkymą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gyvulininkystė yra verslas, kuris turi priimti domėn iš gamtos sąlygų kylančią riziką. Rizikos suvaldymas ne visada reiškia vien gamtos pertvarkymą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilkai Lietuvos ekosistemai yra labai svarbūs ir reikalingi.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 4, 2019, 3:52 PM, atnaujinta Sep 6, 2019, 10:11 AM

Nereikia skubėti keisti

Specialistai įsitikinę, kad tokia miškų ekosistema, kokia Lietuvoje yra šiandien, susiformavo per tūkstančius metų ir išlaikė laiko išbandymus. Todėl ją keisti ir nenatūraliai bandyti sumažinti vilkų populiacijos dydį nėra saugu.

„Lietuvoje susiformavusi ekosistema nėra statiška, tačiau gana stabili. Kai vyksta klimato kaita, žmonių sukeltas rūšių nykimas, stabilios, funkcionuojančios ekosistemos, atlaikiusios tūkstantmečio išbandymus, yra saugiklis. Mums belieka tikėtis, kad jis dėl kažkokių pokyčių nežlugs.

Žmogaus skubėjimas keisti ekosistemą, pavyzdžiui, naikinti plėšrūnus, ko gero neišeis į naudą. Ne viską mes esame pajėgūs suprasti. Turėtume stengtis išlaikyti natūraliai susiformavusią ekosistemą net pernelyg nesukdami galvos, kokia iš to mums nauda“, – teigė gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ narys Vaidas Balys.

Padeda išsaugoti retas rūšis

Daug kalbama apie tai, kiek vilkai padaro žalos ūkininkams, tačiau informacija neretai pateikiama vienpusiškai, įsitikinęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius.

„Mes pamirštame, kad vilkai ekosistemose atlieka labai svarbų vaidmenį. Skamba gal ir paradoksaliai, tačiau reikia nepamiršti, kad vilkai ir lūšys – stambieji plėšrūnai – padeda išsaugoti nykstančias rūšis Lietuvoje. Pavyzdžiui, kurtinius, jerubes, tetervinus, antis, kurių dauguma peri ant žemės. Tai vyksta dėl to, kad vilkai ir lūšys pjauna savo konkurentus – smulkesnius plėšrūnus – lapes, usūrinius šunis arba kitaip vadinamus mangutus“, – aiškino jis.

Švedijoje atliktais tyrimais įrodyta, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus. Taip vyksta ne tik dėl to, kad vilkai medžioja, bet ir todėl, kad vidutiniai plėšrūnai ne taip drąsiai ieško grobio, išeina medžioti tik sutemus. Kai didžiųjų plėšrūnų nėra, lapės ir mangutai medžioja kiaurą parą.

„Vilkų buvimas teritorijoje keičia ir vidutinio dydžio plėšrūnų elgseną. Kuo labiau jie saugosi, randa mažiau maisto, atveda mažesnes vadas, atsigauna nykstančios kitos faunos rūšys“, – teigė A.Klimavičius.

Nauda apima visus lygmenis

Bet kokioje ekosistemoje plėšrūnai yra labai reikalingi, antrina V.Balys, pridurdamas, kad vilkai padeda reguliuoti ir savo grobio populiacijas.

„Šiuo atveju kalbame apie kanopinius gyvūnus. Kai ekosistemoje yra plėšrūnas, keičiasi ir pastarųjų gyvūnų elgsena. Jie daugiau juda, o jų populiacijos reguliacija tiesiogiai veikia augmeniją, jos gausą. Tai svarbu miškininkams ir pačiai miško ekosistemai. Taigi – vilkų buvimo ekosistemoje nauda leidžiasi vadinamosiomis trofinėmis kaskadomis žemyn“, – kalbėjo jis.

Pasak V.Balio, plėšrūnai niekuomet negyvena pertekliaus sąlygomis, jie visuomet turi kovoti už išlikimą, o tai reiškia, kad gaudo lengviausiai sumedžiojamus gyvūnus. Čia yra dar viena vilkų nauda ekosistemai.

„Plėšrūnai nori išeikvoti mažai energijos ir pasiekti geriausią rezultatą, todėl gaudo silpnesnius, ligotus, ne tokius atsargius kanopinius gyvūnus. Ten, kur yra vilkų, kanopinių gyvūnų populiacija yra sveikesnė, nes eliminuojami silpniausi jos nariai“, – teigė asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovas.

Tokiu būdu vilkai prisideda ir prie to, kad ne taip sparčiai plinta užkrečiamosios ligos.

„Turime tokių ligų kaip afrikinis kiaulių maras, kuriuo serga šernai ir kuris lengvai perduodamas naminėms kiaulėms. Vilkai rinkdamiesi silpnesnius, infekuotus individus tam tikra prasme taip prisideda ir prie naminių gyvulių išsaugojimo“, – kalbėjo V.Balys

Populiacija valdoma

Vilkų populiacija Lietuvoje, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiojo patarėjo A.Klimavičiaus, tikrai yra valdoma. Ją pradėta matuoti ne individais, bet reprodukciniais vienetais – šeimomis. „Mums svarbiau žinoti ne tikslų skaičių, bet kiek kiekvienais metais jauniklių tikėtina atėjo į pasaulį ir sulaukė pirmo pusmečio.

Kai Lietuvoje prasideda reguliarus vilkų medžioklės sezonas, spalio 15 dieną, mums reikia turėti įvertinimą, kiek vilkų šiemet atsivedė jauniklius. Pritaikius mokslininkų apskaičiuotą prieaugio koeficientą, galime nuspėti, koks populiacijos prieaugis. Tada suteikiame leidimus medžioti to prieaugio ribose. Taigi, vilkų populiacija Lietuvoje valdoma.

Antri metai atliekame visų žvėrių apskaitą pagal pėdsakus sniege ir bandome analizuoti, kurie iš aptiktų pėdsakų galėtų būti atskirų, o kurie – tų pačių šeimų. Pernai padarėme išvadą, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau nei 32 vilkų šeimos. Vieną šeimą sudaro keturi ir daugiau vilkų. Žinoma, nemažą dalį populiacijos sudaro pavieniai individai, nepriklausantys reprodukciniams vienetams. Pastarųjų skaičius nėra toks svarbus, nes jie nesusilaukia palikuonių.“, – sakė jis.

O kalbant apie absoliutų žvėrių skaičių – jo sužinoti tiksliai ar bent priimtinos paklaidos ribose, kai nėra ištisinės sniego dangos, beveik neįmanoma. Tai įrodo Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos mokslininkų patirtis.

Gyvulių auginimas – natūraliai rizikingas verslas

Gyvulininkystė yra verslas, kuris turi priimti iš gamtos sąlygų kylančią riziką. Rizikos suvaldymas ne visada reiškia vien gamtos pertvarkymą.

Dėl vilkų populiacijose vyraujančios socialinės struktūros šių žvėrių tankumas natūraliai nėra didelis, tačiau klaidingą įspūdį apie vilkų gausą gali lemti tai, kad vilkai pasklidę po medžioja labai didelėje teritorijoje. Viena vilkų šeima nuo kitų vilkų įsibrovimo Lietuvoje sergsti apie 200-300 kvadratinių kilometrų (tai yra apie 1/5 vidutinės savivaldybės ploto), o šiauriau esančiose platumose vienos šeimos ginamas plotas gali siekti ir 500 kvadratinių kilometrų. Tad specialistų nuomone, jei įvyksta susidūrimai su vilkais, tikėtina, kai tai bus vis tie patys vilkai, nes jie juda didžiuliais atstumais.

„Žmonės sako: „Mūsų seniūnijoje kelios vilkų gaujos puldinėja gyvūnus“, tačiau mokslininkai tokiam teiginiui paprieštarautų. Taip negali būti. Nebent Lietuva yra išimtis iš visų mokslinėmis žiniomis pagrįstų taisyklių“, – kalbėjo A.Klimavičius.

Specialistai pastebi, kad ūkininkai gyvulių nuo vilkų neretai neišsaugo per neapdairumą. Jei kartą jau įvyko išpuolis, labai tikėtina, kad tai pasikartos dar kartą, todėl jau kitą naktį gyvulių reikėtų nepalikti ganyklose. Tačiau, matyt, čia atsiranda kitų priežasčių, kodėl gyvuliai nebūna pargenami – per didelės bandos, per tolimas kelias. Galima spėti, kad kartais pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų, mat už vilkų padarytą žalą gyvuliams, valstybė ūkininkams išmoka kompensacijas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.