Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos seniūnas Ernestas Barčas į laišką su prašymu pasidalinti vaikų užfiksuota vilko nuotrauka atsakė: „Nuotraukoje užfiksuotas vienas vilkas, tačiau vilkas buvo toli ir dėl prasto apšvietimo nuotrauka nėra ryški“.
Primename, kad trečiadienį portalas rinkosaikste.lt paskelbė apie tai, jog Kėdainių rajone vilkai, tikėtina, gąsdina atokiau gyvenančius gyventojus. Manoma, kad šį kartą vilkai išgąsdino Krakių seniūnijoje į mokyklą ėjusius mokinius.
Apie tai pranešė Krakių seniūnas Ernestas Barčas. Jo teigimu, Pašušvio apylinkėse Krakių seniūnijoje vėl pasirodė vilkai. Anot jo, į mokyklą ėję vaikai vilkus išvydo visai netoliese, vaikai juos netgi nufotografavo mobiliaisiais telefonais. Portalas lrytas.lt pasiteiravo Krakių seniūno E. Barčo bei Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktoriaus Alano Malygos dėl vilkų nuotraukų, kurias, kaip teigiama, užfiksavo vaikai.
Portalo lrytas.lt redakcija gavo vieną nuotrauką, kurią užfiksavo vaikai:
Kita nuotrauka, kurią gavo portalas lrytas.lt yra užfiksuoti vilkų užpuolimo padariniai gretimame kaime, kuris yra netoli nuo Pašušvio kaimo, kur vaikai pastebėjo vilką.
Dar vieną kadrą atsiuntė Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos raštvedė Vilė Skinderytė. Nuotraukoje užfiksuotas gyvūnas, taip pat tamsoje ir neryškus.
Ėmėsi saugumo priemonių
„Gavę informaciją su socialine darbuotoja skubiai nuvykome į įvykio vietą ir sužinojome, kad vilką pastebėjo mokiniai, ryte einantys į autobuso sustojimo vietą“, – pranešė Krakių seniūnas Ernestas Barčas. Seniūnas E. Barčas apie susidariusią situaciją informavo Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos administraciją. Sušaukto pasitarimo metu buvo sprendžiama, kokių priemonių imtis, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.
„Buvau susitikęs su gimnazijos direktoriumi Alanu Magyla. Mokyklos vadovas priėmė sprendimą, kad atokiau gyvenančius mokinius mokyklinis autobusas atvyks paimti kuo arčiau namų“, – sakė E. Barčas.
Didžiausia kvota per daugiau nei 20 metų
Spalio 14 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino 120 vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 m. medžioklės sezoną limitą. Iki lapkričio 18 dienos buvo sumedžioti 43 vilkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atlikti 2018-2019 m. sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad praeityje vilkai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai.
Tokios medžioklės pasekmės buvo žymus vilkų populiacijos genetinės įvairovės susiaurėjimas. Remiantis daugelio Europos šalių patirtimi nustatyta, kad patikimai apskaičiuoti visą populiaciją atskirais individais neįmanoma, todėl labiau užtikrintas vertinimo būdas yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas.
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pateikė pastabas šiam ministro įsakymo projektui, kuriuo leista sumedžioti 120 vilkų – daugiausia, kiek galima pagal apsaugos planą, ir 10-čia daugiau, nei buvo leista pernai. Šių metų limitai yra tokie, kokie paskutinį kartą buvo 1996-1997 metais. Sugrįžus prie labai intensyvaus populiacijos medžiojimo gali būti užkirstas kelias tolesniam genetinės įvairovės atsistatymui, kuriam neužteko pastarųjų 20 metų su santykinai mažesniu sumedžiojimu.
Medžioklė ūkininkų neapsaugos
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ragina limitą nustatinėti labai atsargiai, kad nebūtų pažeisti ilgalaikiai populiacijos apsaugos tikslai.
„Svarbu atkreipti dėmesį į genetinių tyrimų metu nustatytą genetinės įvairovės susiaurėjimą praeityje dėl per intensyvios medžioklės bei faktą, kad įvairovė vis dar neatsistatė.
Taip pat nerimą kelia sumedžiotų vilkų amžiaus struktūra su didele pirmamečių ir maža antramečių jauniklių dalimi. Kadangi padidintas limitas argumentuojamas išaugusia žala, dar sykį pabrėžėme, kad medžioklė žalos problemos iš esmės nesprendžia, o tam tikrais atvejais gali ją ir pagilinti. Taip pat orientavimasis į medžioklę nukreipia dėmesį nuo visų kitų sprendimo priemonių, tokių kaip švietimas, gyvulių apsauga, kompensacijos, speciali probleminių vilkų medžioklė.
Aplinkos ministerijos pranešime apie limito didinimą nurodoma, kad atsižvelgiama į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, nors tikslūs skaičiai ir nėra pateikti. Norime dar kartą priminti, kad reguliari medžioklė žalos problemos iš esmės nesprendžia, o tam tikrais atvejais gali ją ir pagilinti, jei suardomos stabilios šeimos ir populiacijoje ima dominuoti jauni (smalsūs, drąsūs ir nepatyrę) individai.
Įprastos medžioklės pristatymas žalos sprendimu nukreipia dėmesį nuo kitų reikalingų problemos sprendimo būdų, tokių kaip ūkininkų švietimas ir tinkama ūkinių gyvūnų apsauga, parama apsaugos priemonėms ir žalos kompensavimui, specialių medžioklės leidimų išdavimas vasarą sumedžioti probleminius vilkus ir kitų“, – teigiama Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pranešime.
