Kaip plėšrūnų ir ūkininkų karą sprendžia Europa: Austrija pateikė gerą pavyzdį

Kaip reaguotumėte, jei į jūsų kiemą ateitų vilkas ar sode pamatytumėte lokį? Kai kuriose šalyse itin dažni žmonių ir gyvūnų konfliktai kartais baigiasi labai liūdnai. Tačiau šią pasaulinę problemą galima išspręsti ir tai jau yra daroma.

 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
Gyvūliai neretai tampa plėšrūnų aukomis.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
Gyvūliai neretai tampa plėšrūnų aukomis.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
 Žmonės natūraliai bijo stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.<br> Scanpix/Reuters/AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 10, 2020, 6:12 AM

Kai kurie ūkininkai, siekdami apsaugoti savo gyvulius nuo didelių plėšrūnų, tokių kaip meškos ir vilkai, išpuolių, ėmėsi jų persekiojimo. Dėl šios priežasties daugelyje vietovių šie mėsėdžiai buvo visiškai išnaikinti.

Vilkų ir žmonių konfliktas yra ganėtinai aštrus ir tai stebima ne vienoje Europos šalyje. Štai ir toje pačioje Norvegijoje yra vos 68 vilkai, kurie susitelkę daugiausiai šalies pietryčiuose, netoli Švedijos sienos.

Tačiau Norvegijos valdžia 2016-aisiais planavo nužudyti daugiau nei du trečdalius (47) vilkų. O dėl galimybės legaliai nudobti 16 vilkų, 2015-aisiais metais licencijas gavo 11 000 medžiotojų.

Šie įvykiai gana garsiai nuskambėjo ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tai šiek tiek pristabdė Norvegijos užmojus, bet ne galutinai. Šių metų pradžioje ir vėl pasirodė informacija apie Norvegijos norus perpus sumažinti šalies vilkų populiaciją.

Ši rūšis daug kur buvo išnaikinta, bet po truputi yra atkuriama bei atsikuria. Vis daugiau šalių suvokia, kad vilkus reikia saugoti. Ir tuo pačiu nepamirštant šalies gyventojų poreikių ir interesų.

Daugelyje Europos šalių už vilkų padarytą žalą yra mokamos kompensacijos, o naminius galvijus rekomenduojama apsaugoti elektriniais aptvarais bei aviganių šunimis.

Europoje, kaip ir kitose pasaulio vietose, lokiai kartais užpuola naminius gyvulius, apsilanko soduose, ieškodami maisto išvarto šiukšlių dėžes ir patikrina maisto sandėlius.

Žmonės natūraliai bijo šių stambių gyvūnų ir pirmoji reakcija yra juos pulti bei šaudyti.

Tačiau lokių išpuoliai prieš žmones nėra jų natūraliai grobuoniškas elgesys. Jie tokiu elgesiu bando apginti save ir ypatingai savo jauniklius nuo žmogaus. Tikrai ne veltui sakoma, kad tarp meškos ir jų jauniklių geriau jau neatsidurti – baigtis gali labai liūdnai.

Taip pat lokiai būna agresyvūs ir gali užpulti tuo metu, kai jie siekia apsaugoti savo grobį, ir ypatingai didelį pavojų kelia sužeistas lokys.

O ką daryti, kad nebūtų konfliktų tarp žmonių ir meškų? Geras pavyzdys yra Austrija. Šios šalies specialistų komanda pagauna grėsmę keliantį lokį ir jį saugiai perkelia į naują teritoriją. Tokią, kurioje lokiui negrės grėsmė ir tuo pačiu jis bus toliau nuo žmonių gyvenviečių.

Tad visi lieka laimingi – ir lokys sau sveikas ir gyventojai nesibaimina tokio gyvūno kaimynystės ir netikėtų viešnagių.

WWF su partneriais dirba daugelyje Vakarų Europos ir Skandinavijos vietų, ir siekia atkurti bei padidinti lokių, vilkų, lūšių ir kitų gyvūnų rūšių populiacijas.

Tokių gyvūnų rūšių atkūrimas ne visada yra populiarus dalykas ir visuomenė ne visada tokius veiksmus sutinka plodami rankomis, tačiau, siekiant sumažinti konfliktus tarp žmonių ir gyvūnų, imamasi daugybės priemonių:

Šveicarijoje yra stebimas lūšių skaičius ir kai tik konkrečioje vietoje jų skaičius pasiekia maksimalų skaičių, dalis lūšių yra perkeliamos į kitas vietas;

Bendradarbiaujama su ūkininkais, siekiant apsaugoti jų gyvulius bei turtą nuo stambiųjų mėsėdžių. Pavyzdžiui, Italijoje yra specialiai treniruojami Abrucų mastifai (didžiuliai šunys), siekiant apsaugoti avis nuo išpuolių;

Įvairios nuostolių bei apsiginimo įrangos ir priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo schemos;

Galiausiai ir švietimas, aiškinant visuomenei, kad didieji mėsėdžiai gyvūnai taip pat turi teisę gyventi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.