Šie atvejai paskatino mus pasidomėti, kiek medžiotojų yra Lietuvoje, kaip kontroliuojamos medžioklės, kiek gyvūnų jie gali sumedžioti per metus. Pradėjus gilintis išryškėjo daug įdomių dalykų: medžiotojams sukurtos itin palankios sąlygos medžioti ką nori, slėpti ir perrašinėti medžioklės lapus bei likti nenubaustiems net kai padaromas akivaizdus nusikaltimas prieš gamtą.
Garsioji naujametinė medžioklė ilgam išliks daugelio atmintyje. Privačioje medžioklėje, kurią organizavo urėdija dalyvavo ir vietinės valdžios atstovai. Šioje medžioklėje buvo nušauta stumbrė – gyvūnas, kurio medžioti negalima.
Sausio 13-ąja Panevėžio rajone viename vienkiemyje pastebėtas stumbriukas – gyvūnas rupšnojo rapsus. Prieš kelias savaites tuose kraštuose vykusioje privačioje medžioklėje stumbrę nušovė valstietis Jonas Slapšinskas. Neatmetama, kad tai nušautos stumbrės vaikas.
Praėjusią savaitę antradienį Panevėžio teisme buvo sprendžiamas stumbrę nušovusio medžiotojo likimas. Utenos tarybos narys, patyręs medžiotojas kaltės nesikrato.
J.Slapšinskas baudą už neleistiną sumedžioti gyvūną, įrašytą į Raudonąją knygą, jau sumokėjo. Tačiau jei išaiškėtų, kad stumbriukas yra nušautos stumbrės, bauda trigubėtų.
Taip pat sklando gandai, kad stumbrė galbūt laukėsi kito stumbriuko. Tokią versiją stiprina tai, kad iš medžioklės plotų stumbrė buvo išvežta be vidurių. Sumedžiojus neleistiną medžioti gyvūną, jo doroti negalima.
„Tas žmogus, kuris sumedžiojo tą stumbrę, tikrai specialiai nešovė. Jis gi žino kokios baudos. Aš manau, tik nesveiko proto galėtų spausti į tokį žvėrį. Nes žino, kiek kainuoja“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas.
Tačiau kai kurių Seimo narių tokie paaiškinimai neįtikino.
„Kodėl stumbrės atveju atvažiavo vietinis ir tik po trijų dienų pasikvietė veterinarą, o stumbrė universitetui buvo jau be visų vidurių ir įrodymų pristatyta. Kodėl stumbriukui atsiradus nesiimama proaktyvių veiksmų patrigubinti baudą.
Nežinau, čia medžioklės lapus pasižiūrėjus galbūt išaiškėtų, kad pareigūnai labai norėjo įtikti kažkam“, – teigė Seimo narys Simonas Gentvilas.
Pasak S.Gentvilo šaltinių, toje medžioklėje dalyvavo 25 registruoti medžiotojai ir 4 varovai. Jis sako, kad dabar premjeras Saulius Skvernelis vėl ima žaisti vieną kartą jau sužaistą žaidimą su dingusiais dokumentais.
Medžioklės lapai dar prieš kurį laiką, Vyriausybės vadovo teigimu, turėjo būti vieši, pradėjus jų reikalauti po stumbrės nušovimo, jie staiga tapo ne vieši. Medžioklės lapuose žymima, kas dalyvauja medžioklėje ir kokie gyvūnai buvo sumedžioti.
„Medžioklės vadovo viena iš pareigų yra, jei vyksta kažkoks atvejis, kai pažeidžiamos medžioklės taisyklės, jis privalo užtikrinti, kad toje vietovėje nebūtų kažkas daroma, kol neatvyks pareigūnai.
Čia yra viena iš pagrindinių medžioklės vadovo funkcijų, kad nesunaikinti įkalčių, įrodymų ir panašiai“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas,
„Aš jau du kartus kreipiausi į Vyriausybę, kadangi ministras pirmininkas pasakė viešai, kad jis nemato problemos viešinti medžioklės lapų. Tuo labiau, jei medžioklės skandalingos kažkokios, sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Tačiau abu kartus gavau neigiamus atsakymus.
Vienu atveju gavau iš urėdijos, nes Vyriausybė persiuntė urėdijai atsakyti, kitu atveju Vyriausybė atsakė man, kad lapai nebus paviešinti, nes jie neatsakingi už lapų kaupimą“, – sakė Seimo narė Aistė Gedvilienė.
Ilgą laiką mūsų šalyje veikė vadinamoji licencijavimo tvarka, kai sumedžiojus gyvūną, jam į ausį būdavo įveriamas auskaras ir dar medžioklės lape pažymima, kas buvo sumedžiotas.
Asociacijos „Baltijos vilkas“ narys Vaidas Balys kritikuoja dabartinę medžioklės tvarką, tiksliau, jos nebuvimą panaikinus licencijavimą, tačiau nesukūrus nieko naujo. Visuomenininkas mato plačias galimybes daryti pažeidimus.
„Dabar kontrolė yra tokia: yra medžioklės lapas, prieš pradėjus jį doroti ar prieš išvežant iš ploto, reikia tiesiog įrašyti, kad buvo sumedžiotas toks gyvūnas, tiek vienetų.
Išvažiuoja kažkas iš medžioklės ploto, vežasi sumedžiotą gyvūną savo mašinoj, sustabdo kontrolierius, klausia, ar sumedžiojote legaliai, ar pažymėjote, kad sumedžiojote vieną vienetą? Sako taip. O kur medžioklės lapas?
O medžioklės lapą turi turėti medžioklės vadovas, kuris nebūtinai yra tame automobilyje. Ir prasideda detektyvas, o kaip dabar įsitikinti, kad ten tikrai yra medžioklės lapas, ir kad ten yra įrašytas vienas gyvūnas. Čia turim didelę spragą.
Nes praktiškai įgyvendinti nėra kaip. Kas čia dabar suras, kur tas medžioklės vadovas. Ir juo labiau, jei jis sužinos, kad vyksta dabar patikrinimas, tai jeigu tas gyvūnas nebuvo įrašytas, tai jis, be abejo, bus įrašytas“, – sakė V.Balys.
„Mes vis dėlto priėjom išvados ir sutarėm taip, kad kas nori, gali naudoti popierinį lapą, gali naudoti elektroninį. Bet kokia yra problema. Daugelyje vietų nedirba internetas. Prieini prie Kaliningrado pasienio – prisijungia jų ryšys, negali ar visai neveikia.
Prie Latvijos kitas, prie Lenkijos kitas. Negalim mes padaryti vieno ir privalomai tik toks arba toks. Bet aš manau, kad čia tik laiko klausimas, sąžiningi žmonės tikrai to nedaro“, – nesutiko J.Talmantas
„Medžioklės lapai yra popieriniai. Yra istorijų, kur teisminiai procesai yra prasidėję, kur tiesiog pataisomos datos, pataisomi įrašai, kur ko trūksta papildoma, bandoma tą patį lapą naudoti kelis kartus. Galbūt yra vienetai tokių situacijų, bet jų yra“, – sakė V.Balys.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje 30 tūkst. žmonių turi teisę medžioti. J.Talmanto vadovaujamai medžiotojų ir žvejų draugijai priklauso 24 tūkst. medžiotojų. Tai būtų 965 būreliai ar klubai. Pats J.Talmantas priklauso medžioklės klubui „Aras“. Jame yra 50 narių, jų medžioklės plotas Kėdainių rajone siekia 8,5 tūkst. hektarų.
Lietuvoje medžioti galima 10 mėnesių per metus, tam tikrais laikotarpiais galima ar negalima medžioti vienų ar kitų žvėrių. J.Talmanto klubui per metus galima sumedžioti 16 elnių patinų, 30 elnio patelių, 3 briedžius, apie 60 stirnų.
Ilgiau pasiaiškinus, kiek gi mėsos tinkamos valgyti galima gauti iš vieno sumedžioto elninių šeimos gyvūno, tapo aišku, kad apie 6 kilogramus. Vadinasi, per metus būrelis susimedžioja virš 600 kilogramų mėsos.
Šiuo metu nėra apribojimų medžioti šernus. Vienas šernas – tai jau apie 50 kg tinkamos valgyti mėsos. Galima skaičiuoti, kad per metus nušovus 10 šernų, medžiotojų būrelis dar prisideda apie 500 kg mėsos.
Tokiu atveju apytikriai, turėtume apie 1100 kg žvėrienos, ją padalijam iš 50 klube esančių medžiotojų. Kiekvienas šio klubo medžiotojas per metus gauna virš 20 kg mėsos.
Anksčiau, pasak J.Talmanto, už medžioklės plotus jų būrelis mokėdavo 5000 eurų, po 100 eurų nuo kiekvieno nario. Tad vienas kilogramas žvėrienos medžiotojui kainuoja apie 5 eurus. Sumedžiojus daugiau šernų, bus dar pigiau.
Prisidengdami privačių asmenų duomenų apsaugos įstatymu, medžiotojų būrelių ir klubų nariai išreiškė norą neviešinti informacijos apie save.
Prisidengiama tuo ir iškilus tokioms kaip stumbrės istorija, slepiama informacija, kas dalyvavo medžioklėje. Nors ir iki šio įstatymo medžiotojai buvo gan paslaptinga organizacija, iki šiol nežinoma, kas yra vieno ar kito klubo nariai.
„Lietuvoje yra apie 30 tūkst. asmenų, turinčių teisę medžioti. Mes neturime duomenų, kaip jie pasiskirstę medžiotojų kolektyvuose – klubuose ar būreliuose“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius.
Medžiotojų kontrolė turi ne vieną spragą, pavyzdžiui, viena iš tokių mažiau aptariamų – gyventojų ir miškų lankytojų informavimas apie vykstančias medžiokles.
„Taisyklės nenumato, kad medžiotojai informuotų gyventojus“, – sakė S.Mikėnas.
„Aš pats asmeniškai, kadangi dažnai apsilankau miškuose, esu kelis kartus patekęs į varyminę medžioklę, bet nei karto nebuvo taip, kad aš į ją įkliūčiau kažkaip netikėtai. Niekada aš apie ją nebūdavau kažkaip informuojamas iš anksto, kad būtų kažkokie pranešimai“, – sakė V.Balys.
„Kitas dalykas, kada medžiojama miškuose ar stambesnę fauną, ne kiškius, kai kuriuose rajonuose mačiau ir jie eina į priekį. Manyčiau nors ir nėra pas mus tas medžioklės taisyklėse numatyta, bet kai kur ant pagrindinių kelių, kurie eina per mišką, yra trikampio ženklas pastatytas.
Reiškia viskas gerai, mes gerų pavyzdžių turim ir manau, perspėja – atsargiai vyksta medžioklė“, – sakė J.Talmantas.
Komercinės medžioklės – dar viena itin kritikuojama pramoga. Valstybiniuose medžioklės plotuose medžiokles organizuoja valdžios institucijos – urėdijos – pavaldžios Aplinkos ministerijai. Ne paslaptis, kad į tokias medžiokles mėgsta atvykti įvairių valdžios institucijų atstovai.
„Kaip tokioje sistemoje gali veikti kontrolė, kai visos institucijos yra ta pati institucija – Vyriausybė, Aplinkos ministerija. Tada realiai jokios kontrolės būti negali“, – sakė V.Balys.
„Šitos medžioklės vis dar turi tokį senovinį prieskonį, kuomet medžioklėje yra sutariama dėl didelių sprendimų valstybėje – paskiriami pareigūnai, sutariama dėl jų darbo vietos, dėl dar kažkokių tai dalykų ir tas neramina.
Vis dėlto esam 30-tuose nepriklausomybės metuose ir jau turbūt viskas turėtų būti labai aišku, labai skaidru ir labai aiškiai paaiškinama. Natūralu, kad žmonėms labai daug kyla klausimų, kuomet medžioklės metu medžioja susiję asmenys, paskui vienas tampa kažkokiu pareigūnu“, – sakė A.Gedvilienė.
Pasak S.Mikėno, kiekvienais metais apie penktadalį nusikaltimų gyvajai gamtai padaro medžiotojai. Tai maždaug iki 800 pažeidimų. Kartais nusižengimai būna nedideli, pavyzdžiui, nevilkėjo liemenės medžioklės metu, o kartais ir tokie, kai konfiskuojamas ir šautuvas, ir automobilis, ir atimama teisė medžioti nuo metų iki penkerių.
„Tokios griežtos prievolės medžiotojams nėra, kad jie privalo mus informuoti apie kiekvieną medžioklę, atsiskaityti už kiekvieną medžioklę, tokios tvarkos nėra šiai dienai.
Yra tik nurodymas rekomendacinio pobūdžio, kad medžioklės plotų naudotojams arba klubui ar būreliui rekomenduotina pateikti mums medžioklės grafikus.
Jeigu mes turim grafiką, o pagal grafiką matom, kad tas klubas nebemedžioja tą dieną, o ten girdimi šūviai ar iš visuomenės pusės yra informacija, yra įtarimas, kad toje vietoje kažkas brakonieriauja“, – sakė S.Mikėnas.
Pasak S.Mikėno, medžiotojai per metus padaro apie 120 šiurkščių pažeidimų. kiekvieną leidžiamą medžioti mėnesį įvyksta apie 12 nusikaltimų gyvajai gamtai.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
