Rokiškietė V. Guzaitė-Kundelė, po pasivaikščiojimo gamtoje su šunimis, grįžo namo ir aptiko nemalonų radinį – dešimtis erkių.
„Vasario 18 d., kaip ir žiema, ką tik grįžom su šuniukais iš pasivaikščiojimo ir va kiek grožybių parsinešėm“, – savo feisbuko paskyroje rašė mergina
Kaip Rokiškio Sirenai komentavo įrašo autorė, iš viso parsinešė namo 26 erkes vos per pusvalandį pasivaikščiojimo pievoje, kur auga žema žolė, o ne miške.
Lrytas.lt primena, kad Lietuvoje aptinkama apie 10 erkių rūšių. Viena iš pavojingesnių yra iksodinių erkių šeima. Lietuvoje šiai šeimai priklauso Ixodes ricinus erkė, kuri perneša Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjus.
Apie šias ligas kiekvienas jau esame nemažai girdėję. Tačiau pavojingos yra ir kitos erkių pernešamos ligos: babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė, įvairios karštinės ir kitos. Taip pat yra manoma, kad įsisiurbus erkei vienu metu galima užsikrėsti keliais patogenais, dėl ko daugelis žmonių kenčia nuo erkių sukeltų polimikrobinių infekcijų.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pakilimas.
Nors kiekvienais metais erkių gausa būna skirtinga ir pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius būna gegužės mėnesį, tačiau jau dabar reikia išlikti budriems bei saugotis pavojingų voragyvių – erkių.
Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė yra skiepai
Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Abi schemos yra vienodai veiksmingos. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.
Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatintame pranešime spaudai. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei
Erkės aktyvios ištisą parą
Didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis yra ne tik žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems miškingose vietovėse (miško darbininkams, medžiotojams, eiguliams, jėgeriams, miškininkams, ūkininkams ir karinėje srityje dirbantiems darbuotojams), bet ir žmonėms, kurie mėgsta aktyvų poilsį gamtoje.
Svarbu atminti, kad erkių aktyvumo sezono metu nėra „saugaus“ laiko, nes erkės aktyvios ir dieną, ir naktį. Erkių sukeliamos ligos yra ne tik pavojingos, bet ir klastingos
Erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai
Erkinio encefalito ligos pradžia: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais viduriavimas primena gripo ar peršalimo simptomus, todėl juos galima sumaišyti. Žmogus šiuos ligos simptomus dažniausiai pajaučia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo. Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet dažniausiai būna antroji ligos banga.
Jai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą. Laimo ligos atveju, erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, galinti keisti savo formą ir dydį. Šios ligos atveju ligonis skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmu, o vėlyvu ligos periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Ligoniai skundžiasi miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu ir kt.
Ką daryti, jei įkando erkė? Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir staigiu judesiu truktelėti atgal. Apiplauti žaizdą vandeniu su muilu ir dezinfekuoti.
Nedraskyti erkės įkandimo vietos, jei ir nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko jos galvutė. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Stebėti erkės įkandimo vietą ir savo savijautą nuo 2 iki 4 savaičių. Erkės įkandimo vietoje atsiradus paraudimui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Beveik visos erkių platinamos ligos atrastos palyginus neseniai, todėl apie jas mažai žinoma ir jų diagnostika yra sudėtinga.
Kas dar gresia be encefalito ir Laimo ligos Babeziozė. Šia liga paprastai serga gyvūnai: šunys, arkliai, galvijai. Tačiau parazitais babezijomis – į maliarijos sukelėjus panašiais pirmuonimis – gali užsikrėsti ir žmonės. Patekę į žmogaus organizmą parazitai užkrečia ir naikina eritrocitus – raudonuosius kraujo kūnelius, dėl ko žmonės gali susirgti hemolizine anemija.
Nors daugumai žmonių, užsikrėtusių babezijomis, nepasireiškia jokie simptomai, tai gali būti gyvybei pavojinga liga, ypač vyresniems, turintiems silpną imunitetą žmonėms, sergantiems kitomis ligomis.
Babeziozės komplikacijos gali sukelti žemą ar nestabilų kraujo spaudimą, trombocitų kiekio kraujyje sumažėjimą, kraujo krešėjimo sutrikimą, plaučių, inkstų, kepenų veiklos sutrikimą bei mirtį.
Įprasti babeziozės simptomai, yra panašūs į gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos, kūno skausmai, apetito praradimas, pykinimas, nuovargis. Liga yra nustatoma kraujo tyrimu ir gydoma antiparazitinių vaistų ir antibiotikų kombinacija, sunkiais atvejais papildomai taikant kitus gydymo metodus (pvz., kraujo perpylimą).
Anaplazmozė. Ją sukelia erkių pernešamos bakterijos, kurios užkrečia baltuosius kraujo kūnelius ir ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–2 savaitėms nuo erkės įkandimo.
Dažniausi simptomai yra karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, kosulys, pykinimas, pilvo skausmai, orientacijos sutrikimas, retais atvejais – bėrimas. Anaplazmozę yra sunku diagnozuoti dėl nespecifinių ir įvairiai pasireiškiančių simptomų.
Ši liga gali sukelti itin sveikatai pavojingas komplikacijas (kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, neurologines problemas ir kt.) ar net baigtis mirtimi. Ligos sunkumas priklauso nuo paciento imuninės sistemos būklės ir kitų ligų. Efektyviausiai liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu. Jei antibiotikai skiriami per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai praeina per kelias paras. Erlichioze serga ir gyvūnai ir žmonės.
Simptomai, kaip ir babeziozės, yra panašūs į gripą ir gali pasirodyti praėjus 1–2 savaitėms po erkės įkandimo.
Bėrimas pasireiškia 60 proc. vaikų ir tik 30 proc. suaugusiųjų. Kai kurie žmonės, užsikrėtę erlichiozę sukeliančiomis bakterijomis, gali pajusti tik lengvus šios ligos simptomus ir pasveikti be medikų pagalbos.
Tačiau, jei simptomai užsitęsia, gali pasireikšti kraujavimo sutrikimais bei kvėpavimo sunkumais ar sukelti mirtį, jei nėra tinkamai gydoma. Ypatingai erlichiozė yra pavojinga pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi arba jiems taikoma imunosupresinė terapija. Ši liga yra gydoma antibiotiku doksiciklinu ir kitais tetraciklinais.
Jei pradedama gydyti per pirmąsias penkias ligos dienas, simptomai palengvėja per 24–72 val.
Dar kiti erkių platinami virusai ir bakterijos žmonėms sukelia įvairias karštines, pvz., Kolorado erkių, Uolėtųjų kalnų dėmėtąją karštines, karščiavimą, tuliaremiją ir kitas.
Paprastai šios ligos parsivežamos iš užsienio (Šiaurės ir Pietų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Artimųjų Rytų ir kt.), tad erkių saugotis reikia ne tik Lietuvos pievose ir parkuose. Šių ligų simptomai gali būti karščiavimas, galvos, pilvo, raumenų skausmai, vėmimas, bėrimas, aukšta temperatūra, akių ar gerklės paraudimai.
Ligai progresuojant gali pasireikšti ir sunkesni simptomai priklausomai nuo karštinės rūšies. Kai kurių jų sunki forma gali būti mirtina, jei nėra gydoma iš karto. Skiriasi ir gydymo būdai. Gali būti taikomas simptominis gydymas, antibiotikai.
Kaip apsisaugoti Prevencinės priemonės prieš erkių platinamas ligas – ribotos. Pasiskiepyti šiuo metu galima tik nuo erkinio encefalito.
Kitais atvejais riziką sumažinti galime vengdami aukštos žolės, krūmų, išsiruošus į gamtą apsirengę šviesių spalvų drabužiais ir stengdamiesi, kad būtų palikta kuo mažiau galimybių erkei užropoti ant odos.
Taip pat reikėtų naudoti repelentus (laikantis ant pakuočių nurodytų naudojimo taisyklių), o grįžus į namus kruopščiai apsižiūrėti, ar neparsinešėte erkės į namus. Erkių taikiniais gali būti ir kiti šiltakraujai gyvunai, tokie kaip šunys, katės. Jie po įkandimo taip pat gali susirgti įvairiomis ligomis arba pernešti erkes savo kailyje žmonėms.
Įkando erkė – būtina pasitikrinti
Kaip jau minėta, ne visada simptomai yra ryškūs ir aiškūs, o laiku diagnozuotas susirgimas gali išgelbėti gyvybę. Tad, įkandus erkei, labai svarbu nedelsiant pasitikrinti.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus Molekulinių biologinių tyrimų poskyrio vedėja Ana Steponkienė informuoja: „Per 1–3 dienas nuo įkandimo molekuliniais metodais iš pristatytų ištrauktų nepažeistų erkių ar kraujo ėminių galima nustatyti pavienių erkių platinamus ligų sukėlėjus. Po 2–4 savaičių galima pasidaryti pakartotiną kraujo tyrimą serologiniu metodu. Taip pat tirtis ne vien dėl Laimo ligos ar erkinio encefalito.“
Specialistė teigia, kad ne visuomet sukėlėjas randamas iškart, pirmo tyrimo metu, tad po erkės įkandimo reikia sekti savo savijautą, ar neatsiranda pakitimų ant odos. Vis daugėjant susirgimų erkių platinamomis ligomis, reikia neprarasti budrumo ir nedelsti.
O jeigu kyla abejonių ar klausimų, patartina skubiai kreiptis į savo gydymo įstaigą arba pasikonsultuoti su Nacionalinės laboratorijos specialistais.
