Naktinis košmaras
„Tokios nakties niekam nelinkėčiau“, – sakė netoli Anykščių esančiame Storių kaime ūkininkaujanti moteris.
Per vieną naktį ji neteko trijų ėriavedžių ir tiek pat ėriukų. Visas avis papjovė išbadėję vilkai.
Vienkiemyje gyvenanti ūkininkė augina 17 suaugusių avių ir 14 ėriukų. Bandą ji nakčiai palieka uždarytą šiaudų ritiniais apstatytame aptvare su pašiūre, o dieną išleidžia į laukus.
Naktimis būna paleidžiami ir trys kiemsargiai šunys.
Bliovė nesiliaudamos
Didelis triukšmas kilo apie trečią valandą nakties. Kieme šunys ėmė be perstojo loti ir lakstyti.
Supratusi, kad nutiko kažkas baisaus, ūkininkė pabijojo tamsoje prie aptvaro eiti pėsčiomis, tad sėdo į visureigį.
Privažiavusi aptvarus moteris pakraupo. Varteliai buvo išversti, banda išblaškyta. Iš aptvaro išsilaisvinusios avys buvo subėgusios į kiemą ir bliovė nesiliaudamos.
Keliose vietose gulėjo negyvos avys. Dar viena avis kvėpavo, tad teko skubėti ją pjauti, kad nesikankintų.
Iš gaišenose likusių nasrų žymių buvo aišku, kad tai vilkų darbas. Avims buvo perkąstos gerklės, vienai apdraskytas dar ir šonas. Vilkai greičiausiai būtų sudoroję ėriukus, bet buvo pabaidyti.
Žemėje matėsi plėšrūnų paliktų pėdsakų. Kokie 2–3 vilkai atsėlino iš šalia esančio Gojaus miško, priklausančio Anykščių regioniniam parkui.
Prie žmonių gena badas
Moters teigimu, šiose apylinkėse jau anksčiau vilkai buvo pridarę nuostolių – papjaudavo galvijus.
Iki šiol plėšrūnai jos avių nelietė. Prieš kelerius metus į bandą tik buvo įsisukę valkataujantys šunys.
Ūkininkės manymu, naktinį išpuolį surengę vilkai buvo išbadėję, kitaip nebūtų drįsę lįsti į bemaž sodybos kieme esantį aptvarą.
„Šią šiltą žiemą tiek stirnoms, tiek kiškiams maisto netrūko, todėl nebuvo nei paliegusių, nei iš bado ar nuo šalčio nusilpusių, lengvai pavejamų žvėrių“, – sakė ji.
Šiaulių rajone gyvenanti viena moters giminaitė jai neseniai pasiguodė, kad kaime beveik neliko šunų: juos išpjovė vilkai.
Maždaug prieš 2 mėnesius vietos medžiotojams pavyko sumedžioti vilkę, toji buvo smarkiai sulysusi ir utėlėta.
Tvartuose – per drėgna
Paklausta, kodėl per žiemą avių nelaiko uždarytų tvarte, ūkininkė tvirtino, kad šie gyvuliai nemėgsta šilumos ir drėgmės.
„Avys turi vilną ir povilnį, todėl joms nereikia tiek šilumos. Jos gali ir ant sniego būti, kad tik turėtų ką ėsti“, – paaiškino ji.
Kaimynystėje ekologinį ūkį turintis vyras tam pritarė.
Per 100 avių laikantis ūkininkas ir savo kailiu yra patyręs vilkų antpuolį. Praėjusią vasarą ganykloje jie sudraskė vieną avį.
„Visada įvertini tokią riziką ir papjautus gyvulius nurašai į nuostolius. Vilkai irgi gamtos dalis ir nereikia jų supriešinti su žmonėmis. Miškuose šernų nebėra, o plėšrūnams maitintis juk reikia, tad jie ir daro tai, kas jiems skirta“, – išmintingai kalbėjo ūkininkas.
Vilkų aiškiai gausėja
Anykščių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad šiemet tai – pirmas, labai ankstyvas vilkų antpuolis rajone.
Anykščių seniūną Eugenijų Pajarską irgi stebino žvėrių suaktyvėjimas.
Pernai Anykščių krašte užregistruoti 23 pilkių išpuoliai. Jų grobiu tapo per 60 gyvulių. Didžiąją jų dalį – 60 sudaro avys, ožkos – tik kelios, tačiau nepasitaikė, kad būtų sudraskyti veršiai.
„Vilkui nesvarbu, ar šilta žiema, ar spaudžia speigas, jis ėsti visada nori. Viską lėmė tik tai, kad avys anksti išvestos į lauką – juk gamta kaip pavasarį“, – sakė šalies Medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus pirmininkas Rimantas Pečkus.
Vilkų miškuose labai padaugėję, o vilkų medžioklės sezonas seniai pasibaigęs, nors turėjo baigtis tik balandžio pradžioje. 120 vilkų limitą medžiotojai išnaudojo vos per 3 mėnesius. Anykščių krašte krito trys pilkiai.
Medžiotojų manymu, po Anykščių rajono miškus klaidžioja dvi vilkų gaujos, kiekvieną jų sudaro 5–7 nariai. Taip pat čia užklysta ir vieniši vilkai.
