„Suskaičiavome daugiau nei šešiasdešimt, bet gal dar ne visas. Kai kurios melduose pasislėpę. Labai gražus vaizdas“, – pasakojo prie Liberiškio tvenkinio sutikta panevėžietė.
Baltųjų paukščių sambūris
Spėjama, kad prieglobstį čia sau atrado neperinčios, sau poros neradusios gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės. Vieną rūšį nuo kitos galima atskirti pagal kaklą ir snapo spalvą: nebylės snapas – raudonas, giesmininkės – geltonas su juodu galu.
Baltijos šalyse šie nuostabūs vandens paukščiai pradėjo perėti prieš dvidešimt ar daugiau metų. Šiuo metu gulbė giesmininkė jau išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos.
„Gulbių pulkai Lietuvos ežeruose nėra retas reiškinys. Vienos gulbės dar per jaunos poruotis – didieji paukščiai partnerio pradeda ieškoti tik trečiais – ketvirtais gyvenimo metais, kitos prarado partnerį per migraciją.
Gulbės poruojasi rudenį, tad nežinia, kas per pusmetį galėjo nutikti, – pasakoja ornitologas Darius Norkūnas. – Nebuvo taip, kad visas gulbių pulkas vienu kartu nutūpė į ežerą. Į Liberiškio tvenkinį pirmiausia atskrido kelios, paskui prisijungė dar kelios. Taip ir susibūrė jų dešimtys.“
Ornitologas sako, kad gulbėms palankiausia gyventi seklesniuose vandens telkiniuose, kur maistą galima aptikti dugne, ištiesus ilgą kaklą.
Specialistai teigia, kad šiemet gulbių daug kaip niekada: nemažai jų šiemet neskrido žiemoti į šiltus kraštus.
Santarvėje su gamta
Patogios gulbėms gyventi aplinkybės Liberiškio apylinkėse buria paukščius, o paukščiai – žmones. Jau dvi savaites jie renkasi pažiūrėti išskirtinio gamtos reiškinio.
„Kiek girdėjau, jau nebe pirmus metus jos čia atskrenda. Tad atmynėm pažiūrėti, 9,1 km mynėm. Iš Naujamiesčio. Visur skelbė, kad čia daugybė gulbių, tad ir atvykom pasižiūrėti“, – pasakoja su būriu draugų ir šeima dviračiu atvažiavęs pasigrožėti gamtos vaizdais Panevėžio rajono gyventojas.
Gamtosaugininkai primena, kad laukinių paukščių lesinti nederėtų, o atvykus pažiūrėti, stengtis kuo mažiau trikdyti jų gyvenamąją aplinką, negąsdinti.
