Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Pašilių stumbrynas įkurtas 1969 metais, kai buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai. 1970 – 1972 m. atkeliavo dar aštuoni stumbrai. Vėliau jis dar labiau plėtėsi. Šiuo metu po truputį vyksta gyvūnų perkėlimas iš stumbryno į Dzūkijos nacionalinį parką. Tikimasi, kad iki 2021 metų bus perkelti pirmieji 20 stumbrų.
Mažins žalą rajono ūkininkams
VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis dar praeitą rudenį teigė, jog stumbrų perkėlimu bus kuriama nauja stumbrų populiacija bei mažinama žala Kėdainių ir Panevėžio rajono ūkininkams.
„Projekto tikslas – suformuoti naują stumbrų populiaciją Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Varėnos rajone. Kaip papildomi tikslai tai būtų žalos ir incidentų mažinimas Kėdainių ir Panevėžio rajonuose“, – tuomet sakė A. Stanislovaitis.
Perkelti trys stumbrai
Stumbrininkas Rytas Papšys teigė, kad kol kas sunku kalbėti apie Panevėžio rajone vykstančius perkėlimus, nes čia dar nepastatytos stumbrų gaudyklos. „Lengviau kalbėti apie regioną nuo Panevėžio iki Kėdainių. Kadangi daugelis stumbrų žiemą keliavo į Kėdainių pusę, tai ten ir pastatėme gaudyklą.
Žiemą Panevėžio rajone buvo pasilikę tik penki stumbrai. Dabar jau po truputį grįžta. Dėl to Panevėžio rajone nebuvo tikslinga juos gaudyti“, – pasakojo stumbrininkas.
Nors stumbrai aktyviai migravo, tris vis dėlto pavyko sugauti. „Tik balandžio mėnesį į Krekenavos regioninį parką sugrįžo stumbrai, todėl čia nebuvo daug veiklos projekto įgyvendinimui. Tris perkelti pavyko. Tai kol kas tik bandymas.
Dzūkijoje taip pat dar tik pradėti statyti aptvarai jiems. Tačiau džiaugiamės, kad pradžia sėkminga“, – pasakojo R. Papšys bei pridūrė, kad Panevėžys jau neteko stumbrų krašto titulo, nes daugelis šių gyvūnų iškeliavę į Kėdainių rajoną.
Priglaustas jauniklis – neišgyveno
Sausio mėnesį Panevėžio urėdija pranešė, kad pasimetęs jauniklis klaidžiojo Iciūnų kaime ir buvo priglaustas stumbryne. Vis dėlto stumbriukas neišgyveno.
Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas teigė, kad vos dviejų mėnesių stumbriukui buvo labai sunku adaptuotis ir išgyventi. „Jis atsisakė ėsti, tapo vangus“, – pasakojo G. Bronušas.
Manoma, kad mažylis liko be mamos, kuomet stumbrė buvo sumedžiota Utenos tarybos nario Jono Slapšinsko, kuris stumbrę sumaišė su šernu. Tačiau, tiriant gyvūno sumedžiojimo aplinkybes, nebebuvo galima atlikti visų ekspertizių, nes dingo tiek kulka, tiek gyvūno viduriai, kurie būtų pagelbėję tyrimui.
J. Slapšinskui skirta 12,2 tūkst. eurų bauda. Ją politikas sumokėjo. Tačiau paaiškėjus, kad patelė buvo neseniai atsivedusi jauniklį, kuris vėliau nugaišo, bauda politikui turėtų padidėti iki 36,6 tūkst. eurų.
Politikų ir verslininkų pomėgis
Nuo garsiai nuskambėjusios medžioklės, kurioje nušauta stumbrė, praėjo jau keli mėnesiai. Nusikaltimą iki šiol tiria prokurorai, tačiau per tiek laiko beveik niekas nepaaiškėjo. O visuomenė aktyviai teigia, kad medžioklė – elitinių politikų ir verslininkų pomėgis.
Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, paklaustas, ką mano apie medžioklę, teigė, jog ir pats užsiima šia veikla. „Daug metų medžioju. Esu už protingą ir teisingą medžioklę. Mūsų protėviai taip pat tuo užsiėmė. Tokia veikla yra būtina populiacijos reguliavimui“, – pasakojo P. Žagunis.
Vis dėlto jis teigė, jog J. Slapšinsko situacija nepavydėtina. „Atvejis labai blogas. Nepritariu tokiems veiksmas. Negalima šauti, kai nesi įsitikinęs, ką matai“, – teigė rajono meras.
Seimo narė, kaimo plėtros ekspertė Guoda Burokienė, paklausta, ar pritaria medžioklei, teigė, kad jai pernelyg gaila gyvūnų. „Aš suprantu, kad tai reikalingas procesas, jei atliekamas teisingai ir proto ribose, bet man labai gaila gyvūnų. Žinau, kad daug žmonių mėgsta šią veiklą, bet ne aš“, – atviravo ji.
Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.
