Daugumai tai leidžia pasileisti į neišdildomus įspūdžius, tuo tarpu kitiems dėl žiniasklaidoje vis aktyviau viešinamos informacijos apie žiaurų dramblių dresavimą, pasimato po pramogomis užmaskuotas gyvūnų išnaudojimas bei nesuvokiamas žmonių žiaurumas.
Kankinimai dresuojant
Dramblių dresūrai yra pasirenkamas dvasinis palaužimas, kuris prasideda ankstyvame gyvūno amžiuje – atskyrus jauniklį nuo motinos. Jaunikliai yra uždaromi į mažus narvus, kuriuose vos gali judėti, jie būna verčiami badauti, nemiegoti, yra mušami lazdomis bei aštriu metaliniu kabliu – šiais būdais siekiama, jog dramblys atliktų tai, kas iš jo reikalaujama.
Kai gyvūno dvasia yra palaužta, jis ima daryti tai, ko nori žmogus, tačiau dresuotojai vis tiek toliau su savimi nešiojasi metalinį kablį, nuolat primenant gyvūnui, kas jo laukia nepaklusus.
Atskirtis ir sunkumai, su kuriais susiduria drambliai
Drambliai kaip ir žmonės yra socialios būtybės, gebančios jausti baimę, liūdesį ir skausmą. Paklusdami žmonėms ir turizmo industrijai jie yra priversti gyventi izoliacijoje, dėl kurios patiria didelį stresą. Gyvūnai nebendrauja su kitais drambliais, yra atskirti nuo šeimos bei draugų.
Kai drambliai nedirba, jie yra laikomi mažuose aptvaruose su betoninėmis grindimis bei pririšti judėjimą varžančiomis grandinėmis. Nuo netinkamo paviršiaus ir ilgo stovėjimo be jokios mankštos, drambliai susiduria su tokiomis sveikatos problemomis kaip artritas, pėdų skausmai. Drambliams yra būtina veterinarinė priežiūra, ypač jų kojoms, kuri dažniausiai nėra suteikiama.
Kai visuomenę pasiekė informacija apie negailestingą dramblių dresavimą bei netinkamas laikymo sąlygas, kitos įstaigos, kurios taip pat teikia pramogas susijusias su drambliais, stengiasi suklaidinti turistus dažnai pervadindami savo paslaugas teigiamais žodžiais – „prieglauda“, „šventovė“ ir kita. Tačiau, dažniausiai jų dramblių priežiūros būdai niekuo nesiskiria nuo ankščiau minėtų.
Tailandas ir jodinėjimas ant dramblių
Dažnas lietuvis susižavi Tailandu ir jo siūlomomis pramogomis – tarp jų ir jodinėjimu ant dramblių. Pagal tinklaraščio Tailandiečiai.lt įkūrėją Simoną Kupetienę, jodinėjimas drambliais, fotografavimasis su tigrais, kobrų šou, krokodilų fermos, lankymasis zoologijos soduose dažnam kelia daug emocijų. Tačiau žmonės įgauna daugiau sąmoningumo ir pradeda suprasti, kad tokios pramogos turi ir juodąją pusę, dėl to pastaruoju metu tokių pramogų populiarumas ypatingai mažėja.
– Žinoma, jog Tailande labai populiarus jodinėjimas drambliais. Gal galite pakomentuoti kaip ši pramoga kenkia gyvūnams?
– Kalbant konkrečiai apie jodinėjimą drambliais situacija kiek sudėtingesnė. Kaip žinia, kultūriškai drambliai Tailande buvo ilgus metus naudojami kaip darbo jėga, daugybę metų jie buvo naudojami medienai gabenti – panašiai kaip pas mus arkliai. Taip pat jie buvo turto ir sėkmės simbolis – dramblį laikė tik turtingieji tiek dėl jo išlaikymo, tiek dėl įsigijimo.
Daug dramblių buvo domestifikuoti ir staiga vieną dieną prieš daugiau nei 30 metų karalius priėmė įstatymą, kad drambliai nuo šiol nebegali dirbti. Tai buvo didelis praradimas ir nusivylimas tarp vietos gyventojų. Daugelis dramblių buvo įdarbinti Tailando Šiaurėje. Kaip tik tuo metu pradėjo augti turizmas, juos pradėjo naudoti kaip turistų linksminimo priemonę, tada drambliai iš Šiaurės Tailando buvo parduoti ir perkelti į Pietus. Na, o čia buvo naudojami daugiausiai jodinėjimui.
Pats jodinėjimas nėra kažkaip ypatingai žalingas – išlaikyti keletą žmonių jam fiziškai tikrai nėra sudėtinga, vien savo straubliu tailandietiškas dramblys gali pakelti apie 1 toną. Tačiau didžiausia gyvūnui žala – jo laikymas nepritaikytomis sąlygomis. Dažnai jie būna pririšti prie trumpos grandinės, o jodinėjimui naudojami balnai, kurie varžo dramblį bei pritrina ir palieka žaizdų. Taip pat dramblys yra vienas agresyviausių gyvūnų, kuris pajutęs pavojų puola, todėl sudėtinga jo dresūra, dažnai siejama su žiauriu žmogaus elgesiu.
– Ar yra kitų saugių pramogų, susijusių su drambliais, kurios nedarytų jokios žalos šiems gyvūnams?
– Dabar itin populiarėja dramblių sanatorijos, nors kiek teko matyti situaciją gyvenant Tailande, tai dažnai tebūna priedanga – tikrai ne visose sanatorijose laikomasi etiškų dramblio laikymo principų. Man juokinga, kai turistai susidarę įspūdį apie jodinėjimo drambliu žalą galvoja, kad dramblio maudymas bus lyg karmos palengvinimas jam.
Tikrai yra vietų, kur drambliai prižiūrimi gerai, jodinėjant nededami balnai – esu mačiusi net tokių, kur žmogui jo auginamas dramblys lyg geriausias draugas ar mylimas šeimos narys, tačiau taip pat esu buvusi tokiose „sanatorijose“, kuriose dramblį maudyti ragina pasitelkę botagu ar metaliniu kirstuku. Tad pasikartosiu dar kartą – ne jodinėjimas drambliu yra problema.
Mes patys esame už tai, kad gyvūnai gyventų laisvėje, todėl panašių vietų, kur naudojami gyvūnai pramogoms, rekomenduojame vengti. Geriau rinktis nacionalinius parkus, kur gyvūnus pamatysite laisvėje. Tiesa, tikimybė sutikti juose dramblį nebus itin didelė.
