Joms buvo pagamintas šaldytas vieneto formos tortas. Jos dovanų gavo ir porciją sniego iš pingvinų aptvaro. Žmonėms pandų jaunikliai buvo pristatyti sausį. Tik gimusios pandos svėrė po 200 gramų, dabar jos sveria 28 kilogramus.
Didžioji panda – lokinių šeimos rūšis. WWF (World Wildlife Fund) organizacijos simbolis, dėl savo riboto paplitimo laikomas bendru nykstančių rūšių apsaugos simboliu. Nors ir priklauso plėšriesiems žinduoliams, pandos yra žolėdės, minta daugiausia bambukais, racioną paįvairina vaisiais ir vabzdžiais (baltymų šaltinis).
Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lopais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpakalinės kojos juodos. Juodos spalvos taip pat yra ausys, nosis ir plotai aplink akis.
Suaugusių pandų dydis: ilgis siekia 1,2-1,8 m, įskaitant maždaug 13 cm uodegą, ir nuo 60 iki 90 cm aukščio (iki peties). Patinai gali sverti iki 160 kg. Patelės (paprastai 10-20 proc. smulkesnės nei patinai) gali sverti labai mažai, kaip 75 kg, tačiau taip pat gali sverti iki 125 kg. Vidutinis suaugusiųjų pandų svoris yra nuo 100 iki 115 kg.
Pagal naujausius molekulinės genetikos duomenis didžiosios pandos nuo lokių evoliucinės linijos atsiskyrė prieš maždaug 15 milijonų metų. Šiuo metu laikoma, kad didžiosios pandos priklauso lokinių šeimai ir yra vienintelės išlikusios Ailuropodinae pošeimio atstovės.
Didžiųjų pandų gyvenimo vieta apima tik 5900 kv. km. Tai yra kalnuotos Sičuanio, Šansi ir Gansu provincijų teritorijos. Pandos gyvena subtropiniuose kalnuose su tankiu mišku, maždaug 1500-4000 m aukštyje.
