Iš viso už įstatymo projektą balsavo 56, o prieš – 19 parlamentarų, pranešė parlamento atstovai.
Draudimo įvedimas neturės įtakos tokių gyvūnų kaip avys ar triušiai augintojams.
Siūlomas draudimas galios tik tuomet, kai kailių auginimas yra vienintelis arba pagrindinis gyvūnų auginimo tikslas.
Įstatymo projekte nustatomas pereinamasis laikotarpis, pagal kurį iki 2021 metų liepos 1 dienos išduoti leidimai galios iki 2025 metų gruodžio 31 dienos, o nuo 2026-ųjų sausio 1 dienos bus draudžiama auginti audines ir usūrinius šunis ūkiuose.
Gyvūnų gerovės organizacijos „Loomus“ valdybos narė ir komunikacijos vadovė Annaliisa Post teigė, kad tai istorinė pergalė.
„Šio sprendimo siekėme metų metus ir esame nepaprastai patenkinti, kad Estija tapo pirmąja Baltijos valstybe, uždraudusia kailinių žvėrelių fermas.
Šiuo sprendimu mes rodome pavyzdį tiek kaimyninėms šalims, tiek visame pasaulyje. Nė vienas gyvūnas neturėtų kentėti dėl žmogaus tuštybės ir esame dėkingi parlamentarams už gyvūnams palankų sprendimą“, – pareiškė ji.
Kailinių žvėrelių ūkių draudimas Estijoje buvo svarstomas nuo 2009 metų, kai šis klausimas pirmą kartą buvo iškeltas parlamente.
Parlamente dėl šio draudimo buvo balsuojama 2017 ir 2019 metais.
Pirmosios Europos šalys, uždraudusios kailinių žvėrelių ūkius, buvo Jungtinė Karalystė ir Austrija – atitinkamai 2000 ir 2005 metais.
Draudimus taip pat yra priėmusios Šiaurės Makedonija, Slovėnija, Kroatija, Liuksemburgas, Serbija, Čekija ir Nyderlandai.
Keliose šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Slovakijoje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje – draudimas jau patvirtintas, tačiau įsigalios po pereinamojo laikotarpio.
Be „Loomus“, sprendimą pasveikino ir daugelis kitų Estijos aplinkosaugos organizacijų.
