Kviečia stebėti paukščių migraciją: žadą nepamirštamą reginį

Įsivaizduojate, kaip neįtikėtinai atrodytų šimtais ar tūkstančiais paukščių mirgantis dangus virš jūsų? O ką pasakytumėte, išvydę sparnuočių nutūptą molą ar paplūdimį, kur nedrąsu įkelti koją, kad nesudrumstumėte jų ramybės ir poilsio ritualų? Visa tai tikrai pamatysite, jei imsite stebėti rudeninę paukščių migraciją.

Varnėnas
Varnėnas
Pilkoji gervė
Pilkoji gervė
Pilkoji gervė
Pilkoji gervė
Žuvininkas
Žuvininkas
  Didysis kormoranas
  Didysis kormoranas
Nidos molas
Nidos molas
Nidos molas
Nidos molas
 Baltijos jūros biosferos poligonas
 Baltijos jūros biosferos poligonas
Smiltinukas
Smiltinukas
Juodakrūtis bėgikas
Juodakrūtis bėgikas
Pervalkos molas
Pervalkos molas
Preilos molas
Preilos molas
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Sep 29, 2021, 4:46 PM

Vis labiau spindint rudeniniam auksui, metas pasigrožėti gamta ir ypatingu reiškiniu.

Ieškodami kur šilčiau praleisti žiemą, plunksnuočiai nuskrenda tūkstančius kilometrų.

Vieni tupia pailsėti, kiti būriuojasi ir kelia sparnus skristi piečiau, treti, kad ir kaip būtų keista, atvyksta žiemoti.

Ornitologai ir gamtos gidai tikina, kad stebėti paukščių migraciją yra didžiulis malonumas ir nepamirštama patirtis.

Danguje – smulkiųjų paukščių ir iš paskos skrendančių plėšriųjų būriai

Neringoje ir marių pakrantėje galima stebėti nenutrūkstamu srautu skrendančius smulkiuosius paukščius giesmininkus: kikilius, alksninukus, zyles, nykštukus, strazdus ir kėkštus.

Įdomu tai, kad paskui juos į kelią leidžiasi plėšrieji giesmininkų priešai: paukštvanagiai, lingės, suopiai ir sakalai. Lyg skristų paskui maistą...

Baltijos jūros biosferos poligone ties Nida galima grožėtis paukštvanagiais, dažnai plasnojančiais pažeme plačiais apvaliais sparnais, būriu migruojančių vapsvaėdžių ar praskrendančiu vikruoliu sakalu keleiviu, išsiskiriančiu skersai dryžuota krūtine.

Paplūdimius užgula plunksnuoti jūros svečiai

Daugiausia migruojančių paukščių rudenį pamatysite vaikščiodami jūros ar marių pakrante.

Dėmesį atkreips plėšriosios žuvėdros galingais ryškiai raudonais snapais. Paplūdimiuose nutūpia ir daugiau svečių – okeaniniai griciukai, smiltinukai, akmenės, jūršarkės ir smailauodegiai plėšikai, migruojantys kartu su žuvėdromis ir atimantys iš jų pagautas žuvytes.

Prie jūros taip pat pastebimi kiti plėšrieji paukščiai: skėtsakaliai, suopiai, mažieji ereliai rėksniai, pelėsakaliai.

Jei pasiseks, kai kuriuos paukščius išgirsite kalbant

Paukščių migracijos metu galima stebėti ne tik pailsėti stabtelėjusius sparnuočius ar išskrendančius žiemoti svetur, bet ir nutūpiančius pas mus lyg į kurortą.

Štai ledinės antys iš šiaurės atvyksta žiemoti Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje. Žiemiškai pasipuošusios gražuolės su itin elegantiškomis smailiomis uodegomis gali beveik ištisus metus gyventi vandenyje neišlipdamos į krantą.

Čia jos ir maitinasi, ir miega, o sukti lizdą, dėti ir perėti kiaušinius grįžta į šiaurę už poliarinio rato. Tad vėlyvą rudenį ir iki pat ankstyvo pavasario galite pamatyti šių ledo gražuolių Baltijos jūros bangose arba skraidančių būreliais. Pasakojama, kad įmanoma išgirsti, kaip antys kalba. Mat patinai, kviesdami pateles, krykščia „kaukolyt“.

Paukščių migracijos kerais galite gėrėtis ištisą dieną

Verta praleisti ne vieną valandą, kad pamatytumėte kuo daugiau. Ornitologai ir gamtos gidai pataria, kokiu metu ir kur geriausias stebėti didžiąją magiją.

Ryte, maždaug nuo 7 iki 10 valandos vaikščiokite pajūriu.

Čia išvysite jau traukiančias antis, tilvikus, o virš Neringos miškų – būrius smulkiųjų paukščių, vieną, kitą javinę lingę, paukštvanagių. Baltijos jūros pakrantė, o ypač Pervalkos, Nidos, Preilos molai, tampa paukščių ramybės ir poilsio oaze. Pamatysite juodųjų ančių, nuodėgulių, juodakaklių narų, smiltinukų, juodkrūčių bėgikų.

Įsidienojus, apie 11–15 valandą, apsilankykite Neringos sengirės pakraštyje ties Avino kalnu įrengtoje puikioje regykloje arba atvirose pamario vietose, pavyzdžiui, Sausgalvių, Svencelės, Alkos ar Šyšos pievose.

Ten galėsite stebėti suopius, nendrines linges, skėtsakalius, startsakalius, paukštvanagius, jūrinius erelius, mažuosius erelius rėksnius ir vapsvaėdžius.

Popietę, maždaug nuo 16 valandos ir iki saulėlydžio, puikios vietos stebėti yra kelias šalia Uostadvario ornitologinio draustinio, Kuršių marių pakrantė prie Kintų miško ir kitos Nemuno priešakinės deltos rezervate įrengtos regyklos.

Tai tinkamiausias laikas norintiems stebėti vandens paukščių migraciją.

Išvysite būrius tilvikų, ančių, žąsų, gervių, gulbių.

Ornitologai ir gamtos gidai tiki, kad būriai migruojančių sparnuočių privers jus pamiršti visus žemiškus rūpesčius.

Čiupkite žiūronus, fotoaparatus ir skubėkite džiaugtis šia gamtos magija.

Tinklalapyje www.pauksciukelias.lt rasite visą informaciją, kur nuvykti ir kokius paukščius pamatyti.

O jei nepavyks išvažiuoti, nenusiminkite. Užverskite galvas savo kieme ar miesto parke ir stebėkite, kaip nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dangumi plaukia plunksnuočių būriai. Magiškų patirčių stebint rudeninę paukščių migraciją!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.