Praėjusiais metais paskelbti tyrimo rezultatai liudija, kad plastikas ir kitos šiukšlės gali tapti nauja grėsme Baltijos jūros aplinkai ir paukščių sveikatai.
Apie šį tyrimą pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, ornitologas Julius Morkūnas.
Kaip kilo idėja rengti tokį tyrimą?
Analizuojant paukščių mitybą buvo pastebėta, kad kai kurie jų yra pririję įvairių šiukšlių, todėl nuprendėme atlikti platesnę analizę ir įvertinti Baltijos jūroje žiemojančių paukščių šiukšlių prisilesimą.
Kokių rūšių paukščiai tapo tyrimo objektu?
Baltijos jūroje nėra „tradicinių“ paukščių rūšių, kurios yra tiriamos dėl šiukšlių pririjimo kitose pasaulio vietose.
Tos paukščių rūšys maitinasi nuo vandens paviršiaus ir priryja daug įvairių šiukšlių.
Pas mus, Baltijos jūroje, daugiausia gyvena paukščiai, kurie maitinasi nardydami po vandeniu ir gali nesunkiai atskirti lesalo objektus.
Todėl tyrime buvo atrinktos 6 paukščių rūšys.
Trys iš jų buvo žuvilesių paukščių rūšys: ausuotasis kragas, laibasnapis narūnėlis ir rudakaklis naras.
Taip pat buvo tiriami paukščiai, kurie maitinasi jūros moliuskais ir kitais, daugiausia bestuburiais, gyvūnais – nardančios antys: nuodėgulė, ledinė antis ir juodoji antis.
Kaip jus pasiekdavo paukščiai, kurių skrandžio turinį tyrėte? Kiek jų buvo ištirta?
Skrandžių turinio tyrimus atlikome su žvejybos įrankiuose atsitiktinai žuvusiais jūros paukščiais.
Tokius žvejybos priegaudoje žuvusius paukščius patys žvejai perduodavo mokslininkams.
Taip per 5 metus buvo surinkta ir ištirta apie 500 paukščių.
Kokia dalis tirtų paukščių savo skrandžiuose turėjo nevalgomų dalykų?
Tyrėjai nustatė, kad bendrai apie 2 procentai visų Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemojančių tirtų rūšių jūros paukščių yra prilesę plastiko ir kitokių šiukšlių.
Atskiroms rūšims šis šiukšlių prarijusių paukščių skaičius yra didesnis, kai kurioms – mažesnis.
Išsiskiria ledinės antys – net 5 procentai dugno bestuburiais ir žuvimis mintančių ledinių ančių buvo prarijusios šiukšlių.
Panašiu dažnumu šiukšles lesa žuvilesiai rudakakliai narai (4,5 proc.) ir laibasnapiai narūnėliai (3 proc.).
Kokių atliekų, šiukšlių aptikote paukščių skrandžiuose? Koks jų kiekis buvo rastas? Koks radinys jums buvo labiausiai netikėtas, nustebino?
Tyrimo metu nustatyti rezultatai labai nustebino, kad tokie paukščiai kaip nykstančios ledinės antys, mintančios moliuskais, kitais bestuburiais ir galinčios jautriais snapais atskirti lesamus objektus, vis tiek prisilesė tiek daug šiukšlių.
Jūros paukščių skrandžiuose daugiausia buvo aptikta plastiko objektų, kurie buvo identifikuoti kaip pakavimo plastiko likučiai.
Taip pat dažnai buvo aptinkama minkšto porėto balto plastiko, naudojamo dangteliams, tamprių gumelių ir izoliavimo laido likučių, žvejybinio valo atkarpų.
Pasitaikė ir cigaretės filtras, kuris taip pat yra plastiko šiukšlė.
Kelios antys buvo prarijusios žvejybinių kabliukų ir kitų metalo šiukšlių.
Didžiausia šiukšlių įvairovė buvo rasta ledinėse antyse, o rudakakliuose naruose ir laibasnapiuose narūnėliuose buvo aptikta tik po vieną plastiko šiukšlių fragmentą.
Visos šios šiukšlės atsirado jūroje dėl žmogaus neapdairaus elgesio, jų neturėtų būti.
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad jauni paukščiai prisilesa daugiau šiukšlių nei suaugę – turbūt jie labiau eksperimentuoja, ragauja tai, ką randa.
Taip pat daugiau šiukšlių aptikta įvairesne mityba pasižyminčiose rūšyse, nes ledinės antys geba maitintis ir įvairiausiais bestuburiais, ir žuvimis.
Ar kuri nors tirta paukščių rūšis neturėjo svetimkūnių skrandyje?
Šiukšlių nebuvo aptikta ausuotuosiuose kraguose, juodosiose antyse bei nuodėgulėse.
Bendrai įvertinus šiukšlių buvo aptikta daugiau nei pusėje tirtų paukščių rūšių.
Kaip paukščiai prilesa šiukšlių? Ar yra būdų plastikui į paukščių organizmą patekti kitais būdais?
Nėra žinoma, kaip tiksliai šiukšlės pateko į paukščius, bet tikėtina, jog žuvilesiai paukščiai šiukšlių galėjo prisilesti kartu su grobiu.
Šiukšlių galėjo būti prarijusios ir žuvys, kurias sulesė paukščiai.
Ledinės antys šiukšles galėjo supainioti su maistui tinkamais objektais.
Žinoma, tai taip pat parodo, kad šiukšlių jūroje jau gausu, jei atsitiktinai paukščiai tiek jų prilesa.
Vertinant tyrimo metu rastas šiukšles – ar tokie sulesti atliekų kiekiai gali būti pavojingi paukščių gyvybei?
Nors paukščių skrandžiuose rasti plastiko kiekiai buvo nedideli, šis tyrimas parodo, kad plastiko ir kitos šiukšlės gali tapti nauja grėsme Baltijos jūros aplinkai ir paukščių sveikatai.
Vienoje ledinėje antyje nuo praryto metalinio kabliuko buvo nedidelė opa.
Kiti aptikti šiukšlių kiekiai nebuvo sukėlę matomų pakitimų paukščių kūnui ar organams.
Bet yra žinoma, kad kitos paukščių rūšys, pavyzdžiui, audronašos, gyvenančios Atlanto vandenyno pakrantėse, net žūva dėl plastiko šiukšlių, kurios užkiša virškinimo traktą, ar apsinuodija plastike esančiomis medžiagomis, veikiant skrandžio rūgštims.
Ar šio tyrimo rezultatus yra galimybė pritaikyti praktikoje, pvz., formuojant aplinkosaugines gaires ar panašiai žmogaus ūkinei veiklai?
Šis tyrimas yra pirmasis toks vertinimas Baltijos jūros regione, todėl tai yra pradžia, nuo kurios bus galima ateityje skaičiuoti ir vertinti paukščių, pririjusių šiukšlių, skaičiaus kaitą.
Tai bus riba, nuo kurios bus matuojamas šiukšlių didėjimas ar mažėjimas šiose ar panašiose paukščių rūšyse.
Ar galvojate vykdyti panašius tyrimus ateityje? Kokia linkme galėtų būti plėtojami tokie tyrimai?
Idėjų tęsti tyrimus yra, nes medžiagos tyrimams vis dar surenkama.
Taip pat yra minčių panagrinėti plastiko šiukšlių kiekius ne tik skrandžiuose, bet ir paukščių lizduose.
Matome, kad tokie paukščiai kaip kormoranai pradėjo į lizdus nešti įvairias šiukšles, žvejų paliktus jauko maišelius, kabliukų pakuotes – tai, kas plaukioja vandenyje ir, paukščių manymu, tinka lizdams tvirtinti.
Ko reikėtų imtis, kad sumažėtų šiukšlių jūroje ir jos nepatektų į paukščių skrandžius?
Rūšiuoti ir saugiai pašalinti atliekas, nemesti maišelių ir kitų lengvų šiukšlių į atviras šiukšliadėžes, kad vėjas jų neišpūstų į vandens telkinius.
Jei šiukšlių nemažės, kuo tai gali grėsti paukščiams?
Dar didesniu šiukšlių prarijimu, lizdų iš šiukšlių krovimu.
Nors mūsų aptikti kiekiai kol kas stipriai nerimauti neverčia, bet tai yra jau geltona šviesa.
Ji rodo, kad aplinkoje aptinkama vis daugiau ir daugiau mūsų paliktų šiukšlių ir gyvūnai jas pradeda vartoti net maistui.
