„Apmaudu, kad neišsaugota tai, kam išleistos didelės lėšos. Kol medelius prižiūrėjo juos pasodinusi bendrovė „Ukmergės paslauga“, jokių problemų nebuvo.
Prieš dvejus metus atėjusi nauja miesto seniūnė Zita Pečiulienė ėmė taupyti lėšas. Vienur gal ir sutaupė, bet kitur perlenkė lazdą.
Neskirdama lėšų medelių priežiūrai, ji pasmerkė juos pražūčiai. Mieste jie auga pakišti po betonu ir natūraliai negauna pakankamai drėgmės, todėl juos reikia nuolat ir gausiai laistyti. Visuose miestuose tai daro profesionalai – specializuotos įmonės, o Ukmergėje kažkodėl buvo nuspręsta kitaip.
Tokio sprendimo rezultatas – nyksta ne tik Kauno, Vytauto ir Žiedo gatvėse pasodinti kaštonai, bet ir liepos, kurių alėja puošia Vienuolyno gatvę“, – sakė Ukmergės rajono tarybos narys Juozas Varžgalys.
Jam dirbant rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2007 metais miesto gatvėse ir aikštėse vietoj išpjautų senų medžių buvo atsodinti nauji.
Aikščių, parkų ir skverų apželdinimui skirti ir jau paauginti iki maždaug 4 metrų aukščio – 12 – 14 metų bevaisiai kaštonai buvo atgabenti iš Olandijos.
Iš Trakų bendrovės „Soltra“ Ukmergės rajono savivaldybė nupirko 156 šios rūšies medžius, kurie atsiėjo 210 tūkstančių litų.
Ukmergės miesto seniūnė Z.Pečiulienė su tokiais kaltinimais nesutinka.
Ji patikino, kad dėl puolančių mikrodrugių – kaštoninės keršakandės iš svetur atvežti kaštonai nyksta visoje Lietuvoje.
Seniūnė nepaneigė, bet ir nepatvirtino informacijos, kad šiais metais jau teko nupjauti 11 nudžiūvusių kaštonų ir kad toks pat likimas laukia dar tiek pat šių medžių.
„Darysime viską, kad išsaugotume tuos kaštonus. Tarsimės su specialistais, naudosimės kitų miestų patirtimi sprendžiant šią problemą“, – žadėjo Z.Pečiulienė.
Jos teigimu, medelių laistymo ir tręšimo paslaugų, kurias teikė bendrovė „Ukmergės paslauga“ ir kurios metams kainavo apie 40 tūkstančius litų buvo atsisakyta praėjusių metų gegužės mėnesį. To sprendimo priežastis paprasta – trūko lėšų miesto priežiūrai. „Kadangi vasara buvo lietinga, medelių tais metais nelaistėme. Šiemet pavasarį kaštonus patręšėme, o vasarą laistėme – maždaug kas antrą dieną, skirdami po 6 kibirus vandens kiekvienam medeliui.
Laistėme tik miesto centre, augančius kaštonus ir liepas. Kitose vietose to nedarėme, nes ten tie medeliai auga po velėna, žolėje“, – kalbėjo seniūnė.
Bendrovės „Ukmergės paslauga“ direktorius Vytautas Masiukas teigė, kad visus želdinius, nesvarbu, kuriai valdžiai esant jie buvo pasodinti, būtina prižiūrėti ir šį darbą atlikti nuosekliai.
„Medis juk ne partinis. Jį reikia laistyti ne kibiriukais, o iš pravažiuojančios autocisternos – daug ir gausiai. Joks „viešininkas“ to nepadarys. Jis ėjo ir praėjo -- kažkur paliejo, o kažkur pamiršo.
O medžio juk neapgausi. Jei nesąžiningai su juo pasielgei, jis ir atsuko nugarą“, – sakė V.Masiukas.
----------------
Vieno didžiausio ir moderniausio Lietuvoje medelyno, bendrovės „Soltra“ direktorius Vytautas Rumba:
„Ukmergėje augantys kaštonai yra užsikrėtę kaštoninėmis keršakandėmis. Šis kenkėjai čiulpia lapų sultis, todėl lapai paruduoja. Esant karštiems orams rudų dėmių ant lapų atsiranda dar vasarą, o jei oras ne toks karštas, lapai ruduoti ima tik rudeniop. Pažeisti lapai džiūva ir krinta, medis styro plikomis šakomis. Be lapijos likęs kaštonas nebegali atlikti fotosintezės. Pavasarį medis sužaliuoja, bando gyvuoti, bet jį netrukus užpuola kenkėjai ir jis toliau skursta.
Kad medis galėtų kovoti, jis turi būti stiprus. O stiprus jis bus tuomet, kai jį gausiai laistysime, laiku ir tinkamomis trąšomis patręšime“.
