Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai jau antrus metus dirba ieškodami niūriaspalvio auksavabalio (visoje Europoje griežtai saugomos rūšies) pėdsakų, mėgindami šiuos vabalus apsaugoti ir kurti senų medžių (dažniausiai, ąžuolų) tinklą, kad šie vabalai galėtų daugintis, o jų populiacija gausėtų. Tam Europos Komisija yra skyrusi per 1 milijoną eurų.

 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Saugomoje teritorijoje plynai iškirto šimtamečius ąžuolus su retomis gyvūnų rūšimis<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Feb 11, 2019, 12:18 PM

Tačiau pirmąjį vasario savaitgalį gamtosaugos specialistai Strėvininkų miške, Kaišiadorių rajone aptiko plynai iškirstą 1,5 hektaro privataus sklypo teritoriją, esantį valstybės saugojamoje NATURA2000 teritorijoje Strėvininkų miške.

Šioje saugojamoje teritorijoje plynai iškirsta biržė dar yra Kertinė miško buveinė. Šiame sklype saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis (SRIS) gyvena saugomos vabalų rūšys: niūriaspalvis auksavabalis ir ąžuolinis skaptukas. Išpjauti šimtamečiai ąžuolai jau buvo suvežti į rąstų rietuvę, juos apžiūrėję specialistai aptiko šešis rąstus apgyvendintus niūriaspalvio auksavabalio.

Nedelsiant žodžiu ir raštu buvo kreiptasi į atsakingas institucijas, kuriuos tiesiogiai atsako už šios teritorijos gamtos vertybių išsaugojimą – Valstybinę miškų tarnybą, Aplinkos ministeriją, Aplinkos apsaugos departamentą. Deja, iš institucijų operatyvių veiksmų nesulaukta.

Lietuvos gamtos fondo specialistams pavyko su miško savininkais susitarti, kad seni drevėti ąžuolai būtų fondui perduoti nemokamai. Su geradarių pagalba šiuos rąstus jau pavyko pervežti į Verkių regioninį parką.

Specialistai primena, jog „NATURA 2000“ – tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, skirtas apsaugoti konkrečiam gamtos objektui – buveinei, rūšiai. Tinklas jungia trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis. Lietuvoje yra 559 teritorijos iš jų 84-iose saugomi paukščiai, 475-iose – retų rūšių buveinės. Bendras jų plotas sudaro 125 468 hektarų, arba 1,9 proc. Lietuvos teritorijos.

„Natura 2000“ teritorijų apsauga reiškia, kad kiekviena šalis narė yra įpareigota užtikrinti palankų apsaugos statusą tam tikrai buveinei ar rūšiai. Senų medžių saugojimas privačiose teritorijose, turinčiose „Natura 2000“ statusą, reiškia, kad savininkas praras dalį savo pelno už medieną. Todėl savininkams numatytos išmokos, kurių didžiausia mokama jei vykdomi tik atrankiniai kirtimai ir ji vis mažėja, kertant didesnį turimo miško plotą.

2007-2013 metais iš Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Miškų aplinkosaugos išmokos“ kertines miško buveines savo sklypuose turintiems miško savininkams mokėta iki 279 eurų už 1 hektarą kasmet, bet ne ilgiau kaip 7 metus. Tai reiškia, kad pasibaigus terminui, kai už kertinę miško buveinę galima gauti išmokas, ją sėkmingai galima iškirsti ir nebus pažeisti jokie įstatymai.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistai įsitikinę, jog valstybė turėtų išpirkti vertingiausias teritorijas iš savininkų, kad jos būtų valstybinė nuosavybė ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti palankią saugomų rūšių būklę. Šiuo metu iš paskutinių įvykių akivaizdu, kad nei „Natura 2000“, nei Kertinės miško buveinės statusas negali efektyviai apsaugoti vertingiausių Lietuvos ir Europos saugomų rūšių ir šiuo požiūriu Lietuva stipriai atsilieka nuo Europos gamtosaugos standartų.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.