Specialistai patvirtina – miškų indėlis švelninant klimato kaitą įvairiapusis. Kone svarbiausias – miškai sugeria atmosferoje esančias, šiltnamio efektą sukeliančias, dujas. Tinkamas miškų plotų valdymas, priežiūra, naujų miškų įveisimas – tikslai, kuriuos savo teisės aktuose įtvirtina kone visos Europos Sąjungos šalys.
Indėlis mažinant klimato kaitą – akivaizdus
Dar vienas miškų privalumas – šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Iškastinį kurą, medžiagas, kurioms pagaminti reikia daug energijos išteklių, tokias kaip betonas, metalas, plastikas, naudojamas statyboje ir buityje, labai svarbu keisti atsinaujinančiais – medienos ištekliais.
Itin svarbus miškų indėlis švelninant klimato kaitą susijęs ir su medžių biomasės naudojimu – tiek medienos produktams, tiek energetikos reikmėms. Rinkdamiesi gaminius iš medienos, pavyzdžiui, medinius baldus, statybines ar apdailos medžiagas, galime išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, susidarančių išgaunant žaliavas, gaminant ir vėliau utilizuojant tokius gaminius iš neatsinaujinančių išteklių.
Iškastinį kurą pakeitę biokuru – medžių biomase – ne tik taupytume neatsinaujinančius išteklius, bet ir neleistume susidaryti papildomam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris Žemės gelmėse buvo „užkonservuotas“ prieš milijonus metų.
Užtikrinant nuolatinį miškų gyvavimo ciklą – miško veisimą ir atkūrimą iškirstuose plotuose, augančio miško priežiūrą, brandaus miško racionalų naudojimą medienos gaminiams ir energetinėms reikmėms – į atmosferą nepatenka papildomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tokiu atveju anglies apytakos cikle cirkuliuoja tas pats CO2 kiekis, kuris vienu metu yra sugertas augančių medžių biomasėje arba medienos gaminiuose, o tuos medienos gaminius utilizuojant ir energetikos reikmėms naudojant medieną susidarančios CO2 emisijos vėl absorbuojamos naujo (atkurto) augančio miško biomasėje.
„Siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo svarbu ne tik išlaikyti ir didinti sveikų bei našių miškų plotus, kurie reikšmingai prisidėtų prie CO2 absorbavimo, bet ir keisti neatsinaujinančius išteklius iš miško gaunamais produktais – medienos gaminiais, medienos biomase energijai gauti“, – atkreipė dėmesį Valstybinės miškų tarnybos vyr. specialistė Vaiva Kazanavičiūtė.
„Darbingiausi“ – pusšimčio metų medžiai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikti Vilniuje vykdytų stebėjimų duomenys rodo – vidutinė metinė oro temperatūra kyla, taip pat dažniau pasitaiko karščio bangos, stiprios liūtys ir smarkūs vėjai. Pagrindinė klimato kaitos priežastis – didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis žemės atmosferoje, kurios, kaip šiltnamio plėvelė, sulaiko atmosferoje nuo žemės paviršiaus atspindėtą šilumą.
Vienas iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų komponentų – anglies dioksidas (CO2) – susidaro deginant iškastinį kurą, iš neatsinaujinančių žaliavų gaminant pramonės produktus, vykdant intensyvią žemės ūkio veiklą. Miškai ir kita augalija – krūmai, žolės – Žemėje ne tik gamina deguonį, bet ir savo biomasėje absorbuodami anglies dioksidą šalina jį iš atmosferos.
CO2 absorbavimas miške vyksta fotosintezės proceso metu, kuomet padedant saulės energijai iš atmosferos paimdami anglies dioksidą augalai sintetina organinės anglies junginius (gliukozę), kurie kaupiami gyvojoje augalo biomasėje – lapuose, spygliuose, šakose, stiebuose, šaknyse.
Medžiui augant, vis daugiau anglies yra „surišama“ organiniuose junginiuose medžio biomasėje, o deguonis „išlaisvinamas“ ir grįžta į atmosferą. Taigi, medis fotosintezės metu ne tik tiekia mums deguonį, bet ir sugeria bei kaupia atmosferos anglį kaip statybinę medžiagą.
Kasmetis CO2 sugėrimas yra tiesiog proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų ar spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuota CO2. Dėl šios priežasties sparčiausiai anglį kaupia didžiausią medžių tūrio prieaugį generuojantys miškai.
Jauni medžiai augdami užima augimo erdvę palaipsniui, formuoja savo „statybinį aparatą“ – šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies nei vyresni pusamžiai medžiai. Taigi, jaunuolynui augant, CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, o kulminaciją pasiekia 20–60 metų amžiuje, priklausomai nuo medžių rūšies.
Reikalinga pusiausvyra
Be kaupimo procesų, vyksta ir kiti – medžių atkritimo, žūties ir jų medienos destrukcijos procesai, sykiu ir anglies (CO2 pavidalu) „išlaisvinimo“ – t. y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Žinoma, dalis medienos biomasės su sukaupta anglimi (CO2) per nuokritas patenka į miško paklotę, dirvožemį ir toliau kaupiami ten. Įvertinus visus miške vykstančius procesus – medžių augimą, atkritimą, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą anglį ir pan. – galima teigti, kad intensyviausiai anglies dioksidą kasmet sugeria subrendę, geros erdvinės struktūros, ligų, kenkėjų, vėjo ar kitų veiksnių nepažeisti miškai: 11–40 m. baltalksniai, 21—50 metų drebulės, beržai, juodalksniai, 21–60 m. eglės, 31– 80 m. pušys, 41–150 m. sulaukę ąžuolai.
Svarbu, jog brandą pasiekę miškai turi sukaupę didžiausią anglies kiekį: gyvoje ir negyvoje medienos masėje, dirvožemyje, paklotėje. Kadangi medžių tūrio prieaugis medyno brandos amžiuje mažėja, kasmet biomasėje sukaupiamas anglies kiekis, nors CO2 absorbcija vis dar vyksta, taip pat proporcingai mažėja. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stichinių nelaimių metu, gali pradėti mažėti ir bendras medyne sukauptos anglies kiekis.
Reikėtų nepamiršti, kad negyva mediena reikalinga miškuose biologinei įvairovei palaikyti. Jei miškuose visiškai neliktų negyvos medienos – būtų prarastos įvairios organizmų rūšys, kurių gyvenamoji aplinka susijusi su pūvančia mediena. Antra vertus, jei visas medynas po stichinės nelaimės sugriuvęs ir pūva – į atmosferą grąžinami nemaži kiekiai CO2 dujų, tad bet koks kraštutinumas, anot specialistų, blogas.
Racionalu, jei egzistuoja balansas – auga sveikas ir našus medynas, dalis negyvos medienos paliekama supūti, taigi, tarnauja bioįvairovei palaikyti, laiku pašalinami žuvę ar žūstantys medžiai, siekiant užkirsti kelią didelėms miško kenkėjų invazijoms.
Dėl lėtėjančio augimo ir mažėjančio CO2 absorbavimo bei senų medžių žuvimo – svarbu pasirūpinti viso miško gyvavimo ciklo išlaikymu: per 3 metus atkurti iškirstus miško plotus, prižiūrėti jaunuolynus ugdant sveikus ir produktyvius medynus.
Beje, medžio nukirtimu medienos anglies ciklas nesibaigia. Mediena naudojama daugybei žmogaus buityje vartojamų gaminių, o galiausiai – kaip energijos šaltinis. Todėl labai svarbu miške užaugintą medieną panaudoti įvairiems gaminiams gaminti taip „užkonservuojant“ CO2 dar ilgesniam laikui ir sykiu išvengti emisijų dėl iškastinių išteklių naudojimo.
Miškininkų rūpestis – nesibaigiantis
Miškininkų ambicija vykstant klimato kaitos procesams – tolygus miškų plotų didėjimas, įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas, atsižvelgiant į vis dažniau pasikartojančius audrų, kenkėjų ar ligų proveržius, tačiau tai, anot specialistų, ne visada pasiekiama.
Ilgalaikiai saugomų teritorijų Dubravos rezervatinėje apyrubėje stebėjimai parodė, kad žuvus perbrendusiems medynams naujas medynas natūraliomis sąlygomis be žmogaus pagalbos atsikuria labai lėtai. Dažnai krūmų (šaltekšnių ir lazdynų) tanki danga neleidžia kitoms medžių rūšims „prasimušti“ ištisus dešimtmečius.
Palyginimui, žmogus po plyno kirtimo medyną atkuria per 3 metus ir tokiu būdu sąlyginai „paleidžia“ naują anglies kaupimo ciklą. Kad jis efektyviai veiktų, jaunuolynams, jų rūšinės sudėties formavimui, atsižvelgiant į augavietes, miškų daugiafunkcę paskirtį, skiriamas ypatingas vaidmuo. Dažnu atveju tinkamai įveisti ir suformuoti jaunuolynai, palyginti su brandžiais ar perbrendusiais medynais, yra atsparesni nepalankiems klimato veiksniams, intensyviai absorbuoja anglies dioksidą ir turi mažai irstančios negyvos medienos, kurioje anglis medienos skaidymo metu „išsilaisvina“ ir patenka į atmosferą CO2 pavidalu. Miškininkystėje pirmiausia siekiama, kad kuo mažesnė dalis medžių žūtų, tolesniam augimui medyne būtų palikti gyvybingi, našiausi, geros stiebo formos medžiai, o žuvę būtų panaudoti bent kurui – tam dar prieš medynų brandą yra vykdomi ugdomieji ir sanitariniai miško kirtimai.
Vienas svarbiausių rodiklių, lemiantis atmosferos anglies dioksido absorbciją miškuose ir galimą absorbcijos didėjimą – bendras miško žemės plotas ir galimybės ateityje didinti miškų plotus, kurie prisidėtų prie papildomo anglies dioksido „surišimo“ medžių biomasėje. Mūsų šalyje miškų plėtrai teikiamas prioritetas, o ir esama miško žemė yra akylai prižiūrima. Kasmet registruojama apie 1 tūkst. ha naujo miško, o apie 300 ha miško žemės paverčiama į kitas, ne miško žemės naudmenas, būtiniems infrastruktūros objektams įrengti, gamtotvarkos planams įgyvendinti, naudingųjų iškasenų telkiniams eksploatuoti ir kt.
Visgi miško funkcija yra ne tik absorbuoti CO2. Miškas ne mažiau svarbus dėl biologinės įvairovės išlaikymo, dirvožemio ir vandens telkinių apsaugos, medienos išteklių tiekimo pramonei, energijos reikmėms, rekreacijai ir kt. Visoms šioms ekologinėms, ekonominėms ir socialinėms reikmėms užtikrinti labai svarbūs visų amžiaus grupių medynai – nuo jaunuolyno iki brandaus amžiaus.
Vertingiausi – augantys miškai
Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas komentavo, jog miškai yra daugiausia biomasės, sykiu anglies sukaupianti ekosistema. Dėl šios priežasties svarbu, kad miškų plotas nemažėtų. Pasaulio gamtos fondo teigimu, miškų kirtimas paverčiant juos kitomis, dažniausiai žemės ūkio naudmenomis, deginimas, pasauliniu mastu sudaro 20 proc. žmogaus anglies dioksido išmetimų. Antra vertus, jei tai paprastas kirtimas, miškai atkuriami, ir jaunas miškas netrukus vėl atlieka savo funkcijas.
Kitas svarbus klausimas, anot E. Greimo, ar tikrai nukirstoje medienoje esanti anglis užrakinama. Jei ji naudojama statyboms ar baldams, tikriausiai, kad taip. Bet nemaža dalis medienos naudojama labai trumpai – malkoms, įvairių rūšių biokurui, nemaža dalis – popieriui. Šiuose produktuose esanti anglis, anot pašnekovo, vėl atpalaiduojama ir grįžta į atmosferą.
Dėl šios priežasties nemaža dalis nevyriausybinių organizacijų mano, kad naujai pasodinti miškai yra gerokai blogesnė alternatyva jau augantiems, o biokuras neturėtų būti laikomas atsinaujinančiu energijos šaltiniu, nes jis stipriai prisideda prie klimato kaitos.
Nepaisant tokios nevyriausybinių organizacijų nuomonės, argumentavo Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėja Zita Bitvinskaitė, sveikų medynų auginimas, siekiant vyresnio amžiaus, bet dar gyvybingų medynų formavimo, naujų miškų įveisimas, taip pat iškastinio kuro keitimas medienos ir kitu biokuru ar kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais, kaip ir ilgo naudojimo medienos produktų platesnis vartojimas, yra būtent tos priemonės, kuriomis mūsų miško ekosistemos gali geriausiai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Užduotis – miškingumo didinimas
Z. Bitvinskaitė komentavo, jog kovojant su klimato kaita, Europos Sąjungos (ES) parama miškų įveisimui – viena iš priemonių, švelninant klimato kaitos padarinius. Todėl, siekiant paspartinti šalies miškingumo didinimo procesą privačioje žemėje, šių metų pradžioje miško veisimo, priežiūros ir apsaugos išmokos, atsižvelgiant į veisiamą medžių rūšį, padidintos 15–30 proc.
Be to, šiuo metu suinteresuotos ministerijos rengia Lietuvos Respublikos integruotą nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuris taip pat prisidės prie klimato kaitos padarinių švelninimo.
„Kalbant apie miškų įveisimą, šiuo metu pagrindinė problema – per lėtas miškingumo didėjimo procesas dėl valstybinės žemės plotų, kuriuose būtų galima veisti mišką, trūkumo. Privačioje žemėje miškų plėtra nevyksta taip sparčiai kaip norėtųsi dėl ribojimų, susijusių su žemės našumu ir gamtosaugos tikslų – atvirų erdvių paukščiams, pelkėms, kitoms gamtinėms buveinėms išsaugoti ir plėsti formavimo bei pan. Prieš penkerius metus kasmet būdavo įveisiama po 3–4 tūkst., dabar apie 1 tūkst. hektarų naujų miškų. Dėl šios priežasties ir šalies miškingumas pastaraisiais metais didėja labai nežymiai“, – atkreipė dėmesį AM specialistė.
Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje miškingumą šalyje numatyta padidinti iki 34,2 proc. Lietuvos bendrojo plano projekte planuojami dar ambicingesni tikslai – miškingumą padidinti iki 35 proc.
Anot pašnekovės, šiuo metu skaičiuojama, kad savaime mišku apaugančios žemės plotų Lietuvoje maždaug 16 tūkst. hektarų, tačiau kol jie nepasiekė 20 metų, stringa jų įteisinimas mišku. Norint įteisinti tokį mišką privačioje žemėje, žmogus, jei savaiminukų amžius iki 20 metų, turi gauti leidimą veisti mišką, atlikti žemės naudmenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre procedūras. Šios procedūros, įsitikinusi AM specialistė, turėtų būti paprastesnės.
„Dėl miškingumo didinimo tarp gamtininkų ir miškininkų nuolat vyksta diskusijos, Pastariesiems atrodo, kad miškų turi būti daugiau, gamtininkai pageidauja gausesnių atvirų teritorijų paukščiams ir kitoms gamtinėms buveinėms. Jei Žemės ūkio ministerija pritartų miškų veisimui derlingesnėje žemėje, skirtų valstybinės žemės miškams veisti, šalies miškingumas būtų nesunkiai padidinamas. Miškingumas didėja lėtai ir dėl to, jog keli šimtai hektarų miško per metus „numiškinama“ įgyvendinant gamtotvarkos planus, dėl įvairių strateginių objektų statybų, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijos. Kadangi „numiškinant“ teritorijas valstybei sumokama kompensacija, miškų urėdijos bandė įsigyti privačios žemės ir ten veisti naujus miškus, visgi pardavėjų daug neatsirado – pirkimo procedūra pernelyg sudėtinga ir ilga“, – apibendrino pašnekovė.
