Visuomenė bando tokiems užmojams priešintis, tačiau galinga ir įtakinga ranka jų burnas bando užčiaupti. Aktyvistai sako pasijutę taip, tarsi visuomenės poreikiams planuojamame objekte jie būtų trukdis kažkam įsisavinti Trijų kryžių kalnui numatytus Europos Sąjungos milijonus.
O „Lietuvos ryto“ televizija išsiaiškino, kad vieno svarbiausių Vilniaus simbolių atnaujinimą už Europos Sąjungos paramą planuoja ir projektus rengia už Europos lėšų grobstymą teistas veikėjas.
Nori nukirsti medžius
Trijų kryžių kalnu jaunas graikų kalbos dėstytojas Deivydas Jonaitis susidomėjo prieš septynerius metus ir nuo tada atidžiai seka, kas kalne vyksta. Kol nekvepėjo Europos Sąjungos milijonais, kalnas merdėjo, o kai milijonais pakvipo, atsirado įvairiausių pasiūlymų, kaip pinigus kalnui panaudoti.
„Aptikome, kad direkcija ruošia planus išryškinti gynybines pilių sienas, iškertant želdinius. Tai reiškia, vilniečiai gali rasti nebe žalią sieną, o plynią, koks dabar yra Gedimino kalnas. Viename susitikime vienas direkcijos darbuotojas labai didžiavosi, kad tai buvo jo idėja nukirsti tuos medžius. Tai mes supratome, kad jis labai didžiuosis ir čia kirsdamas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė visuomenininkas D.Jonaitis.
Tačiau kalne suplanuoti ne tik medžių kirtimai. Trijų kryžių kalne planuojamos grandiozinės statybos. O jas ir visus kitus darbus Trijų kryžių kalne reikia suderinti su visuomene.
„Savivaldybė sprendimų ėmėsi, kai visuomenė buvo pasipiktinusi ir vertino nevienareikšmiškai. Buvo tikslas – kuo daugiau kalbėti, komunikuoti. Ne tik, kad formaliai paskelbėme viešą svarstymą, bet kad būtų komunikacija iki rengiant projektą“, – teigė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius.
Supyko dėl transliacijos
Visuomenininkai Kalnų parko ir Trijų kryžių kalno projekto viešą aptarimą norėjo transliuoti gyvai, bet buvo uždrausta. Kostiumuotam vyrui uždėjus ranką ant jaunos merginos turėtos kameros transliacija buvo nutraukta.
„Aš pradėjau transliuoti svarstymą kaip viešą renginį tiems, kurie negalėjo atvykti ir kuriems rūpi. Nemanau, kad tai yra nusikaltimas“, – sakė grupės „Išsaugokime Vilniaus medžius“ atstovė Rūta Jonelienė.
„Aš sudvejojau, ar tai reikia filmuoti. Kaip matėte, ne vienas aš išreiškiau dvejonę, buvo daugiau žmonių, kurie reiškė nepasitenkinimą“, – sakė G.Rutkauskas.
Pagal oficialią versiją viešasis svarstymas praėjo kone tobulai. Įrašas išcenzūruotas, konfliktas iškirptas.
Architektas ir Vytauto didžiojo universiteto dėstytojas Alvydas Žickis turi griežtą nuomonę dėl sumanymų Kalnų parke, bet protokole tai neužfiksuota.
„Skaitant protokolą – labai gražu, nuomonės ir tokios, ir tokios. O kokia tikroji visuomenės nuomonė, mes būtume galėję susidaryti vaizdą, jeigu turėtume tiesioginę transliaciją ir čia buvo toks labai keistas dalykas, kad buvo ji nutraukta“, – sakė Kraštovaizdžio architektų sąjungos narys A.Žickis.
„Esmė tokia, kad tai ne vienintelis atvejis Lietuvoje, kai daroma ne nuo to galo: pirmiausia yra tikslas pinigai, tada priemonė yra projektas ir teritorija. O tada visuomenė, kuri naudojasi šita teritorija, turistai, tampa kliūtimi, kurią reikia apeiti“, – sakė D.Jonaitis.
Verslininkai bijo viešumo
Taigi, kas gi galėtų norėti visuomenę apeiti ir ją nutildyti?
Viešame projekto svarstyme pirmoje eilėje sėdėjo verslininkas Tomas Ulinauskas, kurio įmonė projektą rengia ir sprendžia, kokie darbai kalne bus. Įmonė kalne suprojektavo netgi du tiltus. O tiltams statyti reikia Europos Sąjungos paramos, kurią įsisavinti reikia paskubėti.
„Turėkite omenyje, kad Europos Sąjungos struktūriniai fondai baigiasi 2021 m. Turime siaurą laiko tarpą“, – sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Andrius Skorupskas.
Kitas verslininkas, gavęs užsakymą tokios svarbos objekte didžiuotųsi, o šis verslininkas viešumo vengia.
„Suprantu, kad įdomu, yra tam užsakovas, statytojas – valstybinė institucija. Manau, ji jums suteikinėja visą informaciją, nieko nuo jūsų neslepia, o mes privatūs asmenys, kurie savo darbą atlikę esam“, – komentuoti nepanoro UAB „Enero“ vadovas T.Ulinauskas.
Visuomenininkų vis neapleidžia nuojauta, kad šis projektas slepia kur kas daugiau.
„Visuomenininkai neteigia, kad nieko nereikia tvarkytis, neneigiame, kad reikia suoliukų, šviestuvų, takus nutiesti. Bet nereikia, kad pirma būtų pinigai, o paskui tik pritempti faktus, vienus tyrimus padaryti, kitų nedaryti. Poveikio aplinkai vertinimas buvo reikalingas, bet kadangi neprivalomas, tai mes nedarysime“, – sakė D.Jonaitis.
Buvo pripažintas nusikaltimo organizatoriumi
Verslininką T.Ulinauską išgarsino Europos paramos grobstymo skandalas. Jame dalyvavo ir politiko Zigmanto Balčyčio sūnus Donatas.
Penki bendrininkai įsteigė bendrovę „Šilų paukštynas“ ir parengė fiktyvų verslo planą Europos Sąjungos paramai gauti. Kai paaiškėjo, kad tai afera, bendrai jau buvo spėję pasiimti dalį lėšų. T.Ulinauskas pripažintas nusikaltimo organizatoriumi.
Ir dabar buvęs teisiamasis vėl stovi prie Europos lėšomis finansuojamo objekto.
„Projektas pagal finansavimo šaltinius suskirstytas į tris dalis, atsižvelgiant į apimtis, finansavimo galimybes: Europos struktūriniai fondai, priemonė Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje 2014-2020 m., ir valstybės investicijų programos lėšos, trečia teritorija. Pirma teritorija apima Tris kryžius, pagal sutartį, kurią pasirašėme su Centrine projektų valdymo agentūra – milijonas eurų.
Antra teritorija, kurią kuruoja atsižvelgdami į finansavimo galimybes, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, mūsų partneris – yra numatyta 1,4 mln. eurų. Ir trečia teritorija Dainų slėnio estrada su prieigom, kur vyksta koncertai – numatyta 1,5 mln. Bet čia valstybės investicijų biudžetinės lėšos“, – sakė A.Skorupskas.
Pinigų grobstymo byloje teisto T.Ulinausko bendrovė dalį pinigų už kalno projektą jau gavo.
Rašyta, kad T.Ulinauskas tiesė rankas ir į Tytuvėnų vienuolynui rekonstruoti plaukusius milijonus. Jo uošvis Kelmės verslininkas ir tarybos narys Petras Račkauskas dalyvavo rekonstruojant bažnyčią ir likviduojant gaisrą, o žento T.Ulinausko įmonė turėjo tą projektą administruoti.
Tačiau pranešta, kad Kelmėje už lėšų grobstymą teistam verslininkui planas neišdegė. Tačiau Vilniuje pasisekė.
„Tik kelis faktus žinau ir aš nelinkęs gilintis ir aiškinti. Projektavimo darbus vykdo ir projekto vadovė, ir dalies architektė. Tie žmonės turi dokumentus ir tą darbą daro. Vadovas, kas ten viduje vyksta – yra ne mano reikalas. Europos Sąjungos pinigų įsisavinime dalyvauja eilė institucijų, kurios tikrina. Tikėti, kad čia vagiami pinigai – jau truputį skamba kaip girdėta geltonoj spaudoj. Aš nemanau, kad yra kažkas tokio“, – sakė A.Skorupskas.
Pridarė nuostolių valstybei
Kai apie piktnaudžiavimą kalėjimų departamente prabilo Rasa Kazėnienė, tuomet taip pat sušmėžavo T.Ulinausko pavardė.
T.Ulinauskas su verslo partneriu buvo įmonės „Prasila“ akcininkai. Įmonė šildė Pravieniškių koloniją, o šildė taip, kad valstybei prišildė nuostolių.
Auditoriai nustatė, kad patalpos įmonei „Prasila“ buvo išnuomotos neteisėtai. Nuomos konkurso byla netikėtai dingo, panašiai kaip ir dokumentai „Šilų paukštyno“ aferoje.
Tačiau kai R.Kazėnienė istoriją iškėlė į viešumą, T.Ulinauskas įmonę jau buvo pardavęs. Ir koks sutapimas – abu „Prasilos“ akcininkai įsisuko į Kultūros ministerijos įstaigų konkursus. Vienas į Dailės muziejų, kitas į pilių rezervato direkciją.
Teisto veikėjo įmonė sprendžia, kaip turėtų būti atnaujinta istorinė sostinės vieta, o visuomenės atstovų balsas į dangų neina.
„Kai projektas vystomas aukštyn kojomis, iš pradžių yra pinigai, tada kaip juos įsisavinti. Šito tilo, projekto vadovės teigimu, sąmata – milijonas eurų“, – sakė D.Jonaitis.
Šiame medžiais apaugusiame kalnų slėnyje turėtų atsirasti du tiltai, jų abiejų ilgis būtų toks, kaip tilto per Nerį.
„Kam to reikia, aš turiu atsakymą, kaip ir kitais atvejais – didinti projekto sąmatą. Dabar Lietuvoje labai lengva, semiant iš Europos Sąjungos, daryti tokius projektus“, – sakė architektas A.Žickis.
T.Ulinausko firmai vien už projektavimą ir dokumentų tvarkymą bus sumokėta daugiau kaip 150 tūkst. eurų.
„Ten trapi gamta. Sako, važiuotų sunkioji technika per visą raguvą, kuri turi gamtinę vertę, ten ją suvaržytų, išgręžtų gamtinius polius ir vėl ta technika įvažiuotų. Jau vien ta technika suniokotų tą vietą. O teisinamasi, kad reikia tilto, kad žmonės šlaitais nelaipiotų. Ką tie žmonės išlaipios daugiau negu ta technika įvažiavusi“, – sakė D.Jonaitis.
Viešas projekto svarstymas rengtas ir vasarą, nors surengtas darbo metu, 10 valandą ryto, visuomenės atstovų netrūko. Tuomet svarstymas taip pat baigėsi visuomenės pasipiktinimu.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
