Tokiu veiksmu atnaujinta Europos miškų vizija iki 2030 m. pabrėžiant svarbą įtraukti privačių ir valstybinių miškų valdytojus, daugiau dėmesio skirti miškų tyrimams, komunikacijai su visuomene.
„Lietuva per 20 metų miškų plotų padidino 2,5 proc., dabar vien per ateinančius ketverius metus ketiname jų pagausinti dar 1,3 proc.“, – tokia žinią Europos politikams išsiuntė Simonas Gentvilas.
Pasirašytuose dokumentuose keliami uždaviniai, kad miškai turi būti atsparūs, sveiki, produktyvūs, teikti ekonominę, socialinę, aplinkosauginę ir kultūrinę naudą. Per ateinantį dešimtmetį numatoma kurti ir įgyvendinti nacionalines miškų programas, gerinti žinias apie miškus pasitelkus tyrimus, mokymą, inovacijas, komunikaciją.
Sykiu siūloma mažinti klimato kaitą ir siekti žiedinės ekonomikos tikslų didinant CO2 absorbciją miškuose ir „užrakinimą“ tvariai pagamintos medienos produktuose, rūpintis miškų genetinių išteklių apsauga ir tinkamu naudojimu, miško ekosistemų atkūrimu, miško veisimu, apsauga.
Šiais susitarimais siekiama pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą Europos regione ir sudaryti prielaidas kurti suderintą visos Europos žinių apie rizikas miškams mechanizmą.
Šie klausimai aptariami balandžio 14-15 d. vykstančioje proceso „Europos miškai“ aštuntojoje ministrų konferencijoje, kuri šįkart vyksta nuotoliniu būdu ir kurioje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei viceministras Danas Augutis.
Iniciatyva „Europos miškai“ (Forest Europe) – tai tris dešimtmečius trunkantis savanoriškas už miškus atsakingų ministrų tarpvyriausybinis dialogas ir bendradarbiavimas miškų politikos srityje. „Forest Europe“ sudaro 46 Europos šalys ir Europos Sąjunga kaip atskiras subjektas.
Kadangi nei Europos, nei pasauliniu mastu nėra teisiškai įpareigojančių miškų susitarimų šis procesas europiniu lygiu yra svarbiausias miškų politikos srityje. Didžiausias „Forest Europe“ pasiekimas – tarptautiniu mastu suderintos tvaraus miškų tvarkymo gairės, nustatyti tvaraus miškų valdymo (tvarkymo) kriterijai ir indikatoriai.
