Lietuviai jau keptuvėje čirškina neįprastų vardų grybus: ant stalo – ir elfų puodeliai, ir gegutės bateliai

Gegutės bateliai, pėdutės, elfų puodeliai. Taip lietuviai vadina pavasarį miškuose pasirodančius pirmuosius grybus – plačiataures. Ne tik pasigrožėti, bet ir paragauti jų jau spėjo ir kauniečiai.

Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br> lrytas.lt koliažas.
Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br> lrytas.lt koliažas.
Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br>R.Mikitiejevos nuotr.
Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br>R.Mikitiejevos nuotr.
Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br>R.Mikitiejevos nuotr.
Plačiataures renka ir ragauja vis daugiau lietuvių, jų galima rasti net pačiame Kaune – Aleksoto šlaituose.<br>R.Mikitiejevos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Patricija Vygutė

Apr 18, 2021, 8:14 PM

„Ką gi, išbandžiau ir aš“, – feisbuke rašo Lina. „Sezonas atidarytas“, – po labiau žiedus, o ne grybus primenančiomis nuotraukomis brūkšteli Vaidas.

„Tai nėra grybai, kurių pilną lėkštę suvalgytum, bet kaip užkandėlė (aš ragavau su rugine duona) visai skanu. Smalsumą patenkinau. Kada nors, progai pasitaikius, kol kitų grybų nėra, vėl saujelę kitą pasirinksiu. Dėl įvairovės“, – aiškina dar viena grybautoja.

Plačiataurių nuotraukų ir juos renkančiųjų netrūksta. Grybautojai dalijasi receptais (omletas su špinatais, šonine ir grybais), moko, kaip šiuos grybus paruošti (kepti su lydytu sviestu, svogūnais, paskaninti meškiniais česnakais) ir net atskleidžia jų skonį: „Turi ir kvapą, ir skonį. Primena rudmėses.“

„Pačirškinti su sviesteliu ir svogūnėliu, paskui įpilti lašą grietinėlės – puikiausias padažiukas. Pirmą kartą dariau, kaip matote, gyva“, – aiškina pirmųjų pavasario grybų ragautoja.

Kad pakaunės miškuose pasirodė pirmosios plačiataurės, dar kovo 1-ąją savo feisbuko paskyroje pranešė ir Kauno marių regioninio parko direkcija.

O ką apie šiuos grybus kalba mikologai? Ar iš tikrųjų juos galima valgyti, o ne tik grožėtis?

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslinis darbuotojas Jonas Kasparavičius „Laikinajai sostinei“ aiškino, kad Lietuvoje randami du labai panašūs dubenėlio formos su ryškiai raudonu vidumi, tik mikroskopu tiksliai vienas nuo kito atskiriami grybai – austriškoji ir raudonoji plačiataurės. Pirmoji yra labai dažna, o antroji aptinkama retai. Tai vieni pirmųjų ar net patys pirmieji pavasariniai grybai.

„Daugelyje grybų atlasų šie grybai įvardijami kaip nevalgomi, nors internete, ir ne tik jame, galima rasti informacijos, kad yra valgomi. Dažniausiai Vakarų šalyse jie laikomi nevalgomais, o Rytuose pamažu tampa valgomi. Net ir tuose šaltiniuose, kur teigiama, kad šie grybai valgomi, patariama juos ragauti tik termiškai apdorotus.

Tai tikrai ne delikatesas. Kad ir kaip juos paruoštumėte, vis tiek neprilygs ne tik geriausiems valgomiesiems grybams, bet ir daugumai valgomųjų grybų. Taip, galima pridėti tiek visokių prieskonių, kad bus justi tik neypatinga grybo konsistencija“, – aiškino žinomas mikologas.

Nuomonės apie kvapą, juo labiau apie skonį taip pat skiriasi.

„Kyla įtarimas, jog dalis ragautojų meluoja, kad jų pasakojimas būtų kuo pozityvesnis. Nesinori pripažinti, kad sugaišus tiek laiko jiems paruošti rezultatas nėra įspūdingas“, – apie plačiataures kalbėjo J.Kasparavičius.

Nors informacijos apie apsinuodijimus šiais grybais ar juose esančias nuodingas medžiagas net ilgokai paieškojus mikologui rasti nepavyko, teigti, kad niekam ir niekada nuo jų negali sutrikti virškinimas ar tiesiog pasidaryti bloga, esą negalima.

Kiekvienas, nusprendęs paragauti šių grybų, turi prisiimti atsakomybę už galimas nepageidaujamas pasekmes. Žmonėms, turintiems ar turėjusiems problemų dėl virškinimo sistemos darbo, rekomenduotina nuo panašaus pobūdžio eksperimentų susilaikyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.