Aukščiausio šalyje medžio nepalaužė nei vėjai, nei sniegas – dar stiebiasi į viršų

Sniego gausa šią žiemą nulaužė kelias seniausio Lietuvoje Stelmužės ąžuolo (Zarasų r.) šakas, stipraus vėjo gūsių neatlaikęs nuvirto vienas storiausių Šaravų ąžuolas Kėdainių rajone, o aukščiausias šalyje medis netoli Prienų net šiek tiek ūgtelėjo.

Miškininkai mano, kad kol kas aukščiausio šalies maumedžio būklė – gera, todėl jis atsparus vėjams, jokios specialios priežiūros medžiui nereikia.<br>A.Karaliūno nuotr. 
Miškininkai mano, kad kol kas aukščiausio šalies maumedžio būklė – gera, todėl jis atsparus vėjams, jokios specialios priežiūros medžiui nereikia.<br>A.Karaliūno nuotr. 
Stipraus vėjo gūsių neatlaikęs nuvirto vienas storiausių Šaravų ąžuolas Kėdainių rajone.<br>Eglė Kuktienės/rinkosaikste.lt nuotr.
Stipraus vėjo gūsių neatlaikęs nuvirto vienas storiausių Šaravų ąžuolas Kėdainių rajone.<br>Eglė Kuktienės/rinkosaikste.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 24, 2021, 3:27 PM, atnaujinta May 24, 2021, 3:46 PM

Aukščiausio šalyje medžio titulas jau daugybę metų priklauso Degsnės miške (Prienų r.) augančiam maumedžiui – per 172 metus jis pasistiebė net 49 metrus.

Medį aptikti nėra sunku. Jis auga maždaug 3 kilometrai nuo kelio Kaunas–Alytus, netoli Balbieriškio miestelio.

Prie kelio įrengta nuoroda link šios gamtos įžymybės, o nuo aikštelės nutiestas takas per maumedžių giraitę.

Sniegas ir šaltis nepakenkė

Nors dėl gausaus sniego praėjusią žiemą smarkiai nukentėjo netoliese esantis Prienų šilas, maumedyne jokių išvartų nematyti.

Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Tadas Zubavičius patvirtino, kad nei aukščiausias Lietuvos medis, nei kiti maumedžiai nenukentėjo.

Tai galėjo lemti ir šių medžių šakų struktūra. Lajos vidutinis skersmuo siekia tik 4 metrus.

„Visko gamtoje gali nutikti, tačiau praėjusi žiema nesukėlė jokių pasekmių“, – kalbėjo T.Zubavičius. Jis pridūrė, kad aukščiausias medis yra geros būklės, todėl atsparus vėjams, jokios specialios priežiūros jam nereikia. Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje nuo žemės siekia 1,9 metro.

Tiksliai nustatė aukštį

Vaikštant po maumedžių giraitę susidaro įspūdis, kad netoliese gali būti net aukštesnių medžių. Vis dėlto aukščiausias surastas išmatavus jų aukštį.

T.Zubavičius prisiminė, kad prieš kelerius metus tai padarė miškininkai iš Vokietijos, kurie buvo atsivežę lazerinį aukščio matavimo prietaisą.

Būtent šio matavimo metu buvo užfiksuotas maumedžio aukštis – 49 metrai. Greta esančių maumedžių vidutinis aukštis siekia 42 metrus.

„Anksčiau manyta, kad jis yra trimis metrais žemesnis“, – kalbėjo T.Zubavičius. Naujausi duomenys leidžia spėti, kad medis dar auga.

Medžiams tiko parinkta vieta

Miškininkai žino tikslią datą, kada Balbieriškio apylinkėse buvo užveistas maumedynas, – tai įvyko 1848–1849 metais, kai šios žemės priklausė Varšuvos kunigaikštystei.

Maumedžiai buvo atvežti iš kaimyninės šalies ir iš pradžių net buvo vadinami lenkiškaisiais maumedžiais.

Pasak miškininko T.Zubavičiaus, medžiams ši vietovė labai tiko ir jie auga geriau negu pačioje Lenkijoje. Negana to, jie savaime dauginasi.

XIX amžiuje maumedžiai taip pat buvo sodinami parkuose ir soduose.

Degsnės miške esantis maumedžių masyvas saugomu paskelbtas 1960 metais.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.