Projektą parengė bendrovės „Miškotvarkos sprendimai“ specialistai.
Šios įmonės projektų vadovas Andrius Kuliešis sakė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje yra 2 tūkstančiai 399 ha miškų, bet miesto žinioje yra tik yra 666,4 ha miškų.
Projekte būtent šios teritorijos ir nagrinėtos. Tai Kleboniškio, Lampėdžių, Pažaislio, Panemunės miško parkai, Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių Ąžuolynai.
Didžiąją šių miškų dalį – 68 proc. sudaro pušynai, 15 proc. kitų medžių rūšių medynai, 12 proc. – ąžuolynai.
Kauno miškai pagal paskirtį yra rekreaciniai, skirti poilsiui, gamtos pažinimui, todėl ir jų priežiūra labiausiai susijusi su rekreacinės infrastruktūros plėtojimu – takų ir atokvėpio vietų tankinimu bei įrengimu, nedarant žalos gamtai.
Projekto pristatymo metu kauniečiai labiausiai nerimavo dėl to, kad dokumente numatoma, jog sanitarinių medžių kirtimo normą siūloma didinti tris kartus. Baiminamasi, kad prisidengiant sanitariniais kirtimais bus kertami ir sveiki medžiai.
A.Kuliešis paaiškino, kad sanitarinių kirtimų metu šalinami tik sausuoliai ir nuvirtę medžiai.
„Didelę dalį Kauno miškų sudaro gamtinę brandą pasiekę medynai, kurie pakankamai gerai atlieka rekreacinę funkciją, todėl juose nėra prasmės vykdyti pagrindinių kirtimų, bet tuo pačiu šiuose miškuose medžiai dažniau nudžiūva ir nuvirsta. Todėl, kaip numato miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, metinę sanitarinių kirtimų normą siūlome didinti tris kartus“, – aiškino A.Kuliešis.
Nepaisant šio paaiškinimo, kauniečiai vis tiek nepatikliai reagavo į tokius planus, nes karčios patirties, kai mieste beatodairiškai buvo kertami medžiai, jau yra.
A.Kuliešis pastebėjo, kad tai gyventojų ir valdininkų tarpusavio nepasitikėjimo problema, todėl gyventojai gali reikalauti, jog kertamus medžius papildomai vertintų specialistai.
Projekto pristatymo metu Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pabrėžė, kad neplanuojama išmiškinti kurios nors miesto miško teritorijos ir neplanuojama keisti kurios nors miško teritorijos paskirties.
Projektą dar vertins aplinkosaugininkai ir paveldosaugininkai, tik tada jį svarstys Aplinkos ministerija.
