„Šių metų kovas bus šiltas ir be didesnių šalčio bangų“, – portalui lrytas.lt tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė. Tačiau pirmosios kovo mėnesio dienos bus vėjuotos, galimas plikledis, sniegas.
Antradienio rytą ir dieną numatomi krituliai, didesnė jų tikimybė bus pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose. Vietomis formuosis lijundra, plikledis. Rytų, šiaurės rytų vėjo gūsiai naktį ir rytą kai kur sieks 15–17 metrų per sekundę. Naktį temperatūra kris iki 1–6 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos.
Trečiadienio naktį daugelyje rajonų numatomi krituliai, daugiausia sniegas, daug kur susidarys plikledis, temperatūra kris iki 1–6 laipsnių šalčio. Dieną vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, prognozuojami nedideli krituliai: sniegas, šlapdriba. Temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos.
Panašūs orai laikysis ir antroje savaitės pusėje – daug kur galimas lietus ir šlapdriba.
Kovas – 2 laipsniais šiltesnis
Nors kovo mėnesio vidutinė temperatūra -0,7 laipsnio Celsijaus, pirmoji šių metų kovo savaitė pietiniuose rajonuose iki 2 laipsnių šiltesnė nei įprastai, o šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose sieks vidutinę daugiametę normą“, – tikino I.Marcinonienė.
Antroji savaitė bus gana šilta – net 3–4 laipsniais šiltesnė. Didžiausia tikimybė sulaukti šiltų orų – pietiniuose ir rytiniuose rajonuose. O visoje Lietuvoje vidutinė temperatūra bus maždaug 2 laipsniais aukštesnė už normą.
Trečioji kovo savaitė – apie 1–2 laipsniais šiltesnė, o paskutinės savaitės oro temperatūra sieks vidutinę daugiametę temperatūrą.
„Kovo mėnuo bus 1–2 laipsniais šiltesnis nei įprastai“, – konstatavo sinoptikė.
Šiltas, bet be ekstremalių reiškinių
Praėjusiais metais kovo mėnesį buvo fiksuotas ir 16 laipsnių šilumos proveržis, ir 10 laipsnių šaltis. Tad nuspėti, kokios aukščiausios ar žemiausios temperatūros per visą kovo mėnesį užklups šalį, neįmanoma.
Kovo mėnesį kritulių kiekis sieks daugiametę normą – apie 37–40 mm. Tik trečiąją kovo savaitę bus daugiau kritulių, dangus bus labiau apniukęs, gali būti ir lietaus, ir šlapdribos, ir sniego.
Kaip portalui lrytas.lt sakė klimatologė Audronė Galvonaitė, kol kas pavasaris dar tik prasideda. „Amerikiečių mokslininkai taip pat žada, kad kovas bus šiltas, o kaip bus toliau – neaišku. Balandžio ir gegužės jie dar nenumatė, dar anksti. Tačiau atnaujintose kovo prognozėse matyti, kad mėnuo bus šiltesnis nei įprastai“, – tikino A. Galvonaitė.
Anksti sugrįžę paukščiai – vėlyvo pavasario ženklas
Specialistės teigimu, jau yra sugrįžę apie 15 paukščių rūšių, tačiau ankstyvo pavasario jie dar neprognozuoja. „Nors vasaris buvo 4–6 laipsniais Celsijaus šiltesnis nei įprastai, jiems dar trūksta tos saulės ir tikros šilumos. Bet ir parskridę paukščiai to pavasario dar nečirškauja – tik cypsi ir vaikštinėja“, – sakė klimatologė.
A. Galvonaitė tvirtino, kad pavasaris neateina kartu su kalendoriumi: „Mūsų lietuviškas pavasaris įprastai pasirodo antroje kovo pusėje. Nors dabar palyginti šilta, mūsų šalyje orai gali iš esmės pasikeisti ir per parą.“
Kadangi vasaris yra žiemos mėnuo, pavasaris staiga neateis, o saulė, būdama vasario pabaigos ir kovo pražios pozicijoje, neperšoks į gegužę. „Saulė savo ciklo laikosi, nepaisant to, kas čia pas mus vyksta. Net jei klimato šiltėjimas daug ką išbalansavo, pagal dienos ilgumą tai dar žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris“, – klimato subtilybes aiškino A. Galvonaitė.
Spėjo viso pavasario orus
Vis dėlto orus spėti ir numatyti, koks bus pavasaris, žmonės bandydavo nuo senų senovės. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, pavasario orus žmonės spėdavo jau prieš ir per Užgavėnes. „Šiemet Užgavėnės buvo ankstyvos, vasario 9 dieną. O pavasario orus pradėdavo spėti dar dvi dienas iki jų. Atitinkamai šiemet sekmadienį prieš Užgavėnes spėjo, koks bus pavasaris, pirmadienį – kokia bus vasara, o per pačias Užgavėnes – rudens orus“, – pasakojo J. Vaiškūnas.
Anot jo, nežinia, ar tie spėjimai vėliau pasitvirtina, tačiau žmonės tai darydavo norėdami apsidrausti. „Žmonės spėliodavo ir pagal tai derino savo darbus, ruošdavosi ir prisitaikydavo. Nenorėdavo būti užklupti gamtos reiškinių neapmąstę įvairių variantų.
Tad bet koks spėjimas, net jei jis neturi realaus, tikslaus fizikinio meteorologinio pagrindo, turi prasmę. Pavyzdžiui, žemdirbiui modeliuoti metų laikus reikėjo ne dėl to, kad jis norėtų puikios gražios vasaros, kad galėtų patogiai pailsėti. Jam tai buvo išgyvenimo klausimas. Jis turėjo paruošti atitinkamus javus sėjai, nepavėluoti arba nepaskubėti pradėti sėjos darbus“, – tikino etnokosmologas.
Velykos – su sniegu?
Anksčiau žmonės spėdavo ir kokios bus Velykos. Pavyzdžiui, jei ant stogo per Užgavėnes yra sniego, tai ir per Velykas jo bus. J. Vaiškunas teigė, kad per šių metų Užgavėnes sniego ant namo stogo buvo atsižvelgiant į tai, į kurią pusę jis atsuktas.
Po Užgavėnių buvo ir Vieversio diena, kurios metu taip pat spėdavo orus. „Jei vieversys parskrenda anksčiau, tai reiškia, kad jam dar reikės atgulėti, jis dar neturės galimybės pasireikšti, nes bus šalčių ir sniego, žiema dar užsitęs“, – pasakojo etnokosmologas. Na, o šiemet vieversiai, anot ornitologų, parskrido net dviem savaitėmis anksčiau.
Jei atskrenda po 24 dienos, tuomet pavasaris bus šiltas ir greitai ateis.
Daug pasako gyvoji gamta
Anksčiau žmonės spręsdavo, kokie bus pavasario, vasaros ir rudens orai pagal pirmas tris kovo dienas. Žiūrėdavo, dangus apniukęs ar saulėtas.
„Jei kovo mėnesį nugriaudi griaustinis, tai pavasario ženklas, bus greitas ir šiltas, sprogs pumpurai, tekės sula. Kovo 10-oji yra keturiasdešimties paukščių diena. Nuo to laiko skaičiuodavo, kad tikrai dar 40 naktų šals, bus šalnų. Netgi būdavo tradicija skaičiuoti. Švenčionių krašte kepdavo 40 bandelių ir kiekvieną dieną suvalgydavo vieną, jei būdavo šalna. Vėliau skaičiuodavo, kiek tų bandelių liko, o pagal tai spręsdavo, kiek dienų anksčiau prasidės rudens šalnos. Tai reiškė, kad anksčiau reikės rudens darbus baigti, derlių nuimti“, – tikino etnokosmologas.
Vis dėlto spręsti, koks bus pavasaris, anot J. Vaiškūno, geriausia yra iš gyvosios gamtos: „Štai klevų sula jau dvi savaites bėga, galima atsigerti, vadinasi, nėra didelio įšalo. Pagal visas tendencijas matyti, kad pavasaris gali būti ankstyvesnis. Tačiau kovo ir balandžio mėnesiai yra tokie, kad gali nutikti visko. Juk ne veltui balandžio 1-oji yra Melagių diena. Atrodo jau atšilo, o gali gausiai kristi sniegas“, – pasakojo J. Vaiškūnas.
