Pietų Europai ši vasara taip pat ekstremali. Intensyvios liūtys ir karščio bangos keičia viena kitą. Kai vienos Europos dalys „skęsta“, kitos – „dega“. Palyginimui, pernai buvo panaši situacija: šiaurinė Europos dalis gavo ypač daug kritulių vasarą, o pietinėje vyravo sausi ir karšti orai.
Pernai rugpjūčio pradžioje Pirėnų pusiasalyje, Pietų Prancūzijoje, Italijoje, Balkanuose ir Bulgarijoje buvo fiksuojama karščio bangos, kai oro temperatūra pakildavo aukščiau 40 laipsnių, o Ispanijoje buvo sumuštas šios šalies temperatūros rekordas (47 laipsniai Celsijaus).
Apskritai, aukščiausia oro temperatūra Europoje užfiksuota 1977 m. Atėnuose (Graikija), 48 laipsniai Celsijaus. Tikėtasi, kad praėjusį šeštadienį (rugpjūčio 4 d.) šis rekordas gali būti pagerintas, tačiau oras buvo įšilęs „tik“ iki 45 laipsnių.
Užsienio žiniasklaida pranešė, kad du žmonės dirbę lauke žuvo dėl karščio. Per tokias ekstremalias karščio bangas jokiu būdu negalima užsiimti aktyvia veikla lauke ir privalu naudoti visas apsisaugojimo nuo karščio priemones: būti kondicionuojamose patalpose, gerti daug skysčių, valgyti lengvą maistą ir kt.
Lietuvos gyventojus ši vasara šiluma ir karščiais lepina labiau nei esame įpratę. Birželio ir liepos vidutinė oro temperatūra buvo 1–2,8 laipsniais Celsijaus aukštesnė nei 1981–2010 m. vidurkis. Ypač paskutinį liepos dešimtadienį ir pirmas keturias rugpjūčio dienas, kai maksimali dienos oro temperatūra šoktelėjo iki 30–34 laipsnių. Keista, tačiau nei birželį, nei liepą mėnesio temperatūros rekordai sumušti nebuvo.
Pasitaikė labai šiltos naktys, o liepą jos dar buvo ir tvankios. Nuo liepos vidurio vidutinė paros temperatūra nenukrito žemiau 20 laipsnių Celsijaus, o kai kuriomis naktimis vietomis siekė net 20–23 laipsnius. Tokios naktys, kai minimali oro temperatūra Lietuvoje nenukrenta žemiau 20 laipsnių Celsijaus, yra vadinamos tropinėmis naktimis.
Lietuvoje ši vasara labiau išskirtinė savo pradžia: gegužė vidutiniškai buvo karščiausia nuo 1961 metų, o gegužės pabaigoje užfiksuota pati aukščiausia šio mėnesio oro temperatūra – 32,7 laipsniai Celsijaus Druskininkuose. Tiek gegužę, tiek birželį kritulių didžiojoje Lietuvos dalyje iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o liepą kritulių gavome jau daugiau, ir sausra atsitraukė.
Pirma rugpjūčio savaitė vidutiniškai 4 laipsniais Celsijaus šiltesnė nei daugiametis vidurkis (žr. pav.). Praėjusiais metais šis laikotarpis buvo vos 0,3 laipsniais Celsijaus aukščiau normos.
Kol kas Lietuvoje rugpjūtį kritulių iškrito perpus mažiau nei įprastai (SKN rugpjūčio 1–7 d. yra 13 mm), nors atskirose teritorijos lijo skirtingai: Panevėžyje beveik 3 kartus, o Ukmergėje ir Utenoje perpus daugiau nei įprastai, tuo tarpu Kybartuose, Laukuvoje ir Raseiniuose kritulių beveik nebuvo. Kitur – apie normą.
Paskutinį kartą tokie karščiai Lietuvoje buvo 2015 m. rugpjūčio 3–12 d., kai bent 4 meteorologijos stotyse buvo ne mažiau 30 laipsnių Celsijaus, o tų pačių metų rugpjūčio 8 d. Birštone išmatuotas absoliutus rugpjūčio rekordas – 37,4 laipsniai Celsijaus.
Ar tai klimato kaita? Iš vienerių metų situacijos negalime spręsti apie klimato kaitą. Orai gali būti labai įvairūs ir, atrodytų, neįprasti, tačiau klimatas apibūdina trumpalaikių orų pasikartojimo dėsningumus per daugelį metų. Tačiau pastebima, kad įvairių orų ekstremumų (karščio bangos, sausros, liūtys) kiekis ir intensyvumas stiprėja, ir tai yra siejama su klimato kaitos poveikiu.
Žinoma, klimato pokyčiai įvairiuose Europos ir pasaulio regionuose pasireiškia skirtingai. Lietuvoje besikeičiantis klimatas lemia didėjantį metinį kritulių kiekį, tačiau jų pasiskirstymas įvairiais sezonais keičiasi. Daugiau kritulių iškrenta per trumpesnį laiką, o lietingus periodus keičia sausesni karštesni – klimatas tampa ekstremalesnis.
Visoje Europoje tendencijos panašios, tačiau kai kur tie orų ekstremalūs reiškiniai dar intensyvesni: stipresnės liūtys, vėjas, ilgesnės ir karštesnės kaitros.
Besikeičiantis klimatas lemia ir tai, kad metų laikai, kuriuos žmogus dažniausiai skirstydavo pagal mėnesius, keičiasi. Numatoma, kad tikrosios žiemos ir vasaros sezonai trumpės, o pereinamieji – ilgės pagrindinių sezonų sąskaita.
Faktas, kad paskutiniai 3 metai globaliu mastu yra patys karščiausi (2015 m. – 1 vieta, 2016 m. – 2 vieta, 2017 m. – 3 vieta) nuo meteorologinių stebėjimų pradžios 1850 metais. 2017 metai dar tituluojami kaip patys karščiausi be El-Nino reiškinio, vykstančio tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse ir darančio poveikį visos Žemės orams (plačiau apie jį www.meteo.lt/lt/ivairenybes/el-nino-la-nina) (AMC, 2018, State of the Climate 2017).
Dabartines tendencijas turime tokias, tačiau tai, kas vyks ateityje, priklauso nuo daugelio gamtinių ir socialinių veiksnių, todėl tiksliai numatyti keliolika ar keliasdešimt metų pokyčius yra neįmanoma, ir kol kas lieka mokslinių eksperimentų ir tyrimų objektu.
Parengė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyresnioji klimatologė Viktorija Mačiulytė
