Klimatologas atskleidė, kokie reiškiniai pasaulį užklups sausio pabaigoje

Gausus sniegas šią naktį ir rytą sutrikdė įprastą miestų ritmą, o ypač transporto srautus. Žodis gausus galbūt nelabai tinka – bendras kritulių (sniego, lietaus ir šlapdribos) kiekis Lietuvoje ne visur viršijo 10 mm, kurį konvertavus į sniego dangą gautųsi apie 10 cm.

Žiema.<br> Scanipix nuotr.
Žiema.<br> Scanipix nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Žiema Lietuvoje.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Doc. Gintautas Stankūnavičius, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Jan 19, 2019, 11:40 AM, atnaujinta Jan 19, 2019, 1:10 PM

Tačiau kritulių intensyvumas protarpiais buvo labai stiprus – automatinės stotys fiksavo net iki 1 mm/min. stiprumo kritulius, kuris žiemos metu laikomas labai dideliu. Tokį smarkų snygį (šlapdribą) paprastai sukelia stori kamuoliniai lietaus debesys, o pastarųjų susidarymą lemia spartus drėgno oro kilimas (žiemą sausumoje oro kilimas vyksta atmosferos fronto paviršiumi).

Šis oro kilimas, kuris pagal prognostinio modelio analizę sudarė nuo 20 iki 100 hPa/val., o tai vidurinėje troposferoje atitiktų apie 0,3 – 1 km/val. Visi šie reiškiniai buvo susiję su lėtai slenkančiu šaltuoju frontu, atkeliavusiu nuo Vakarų Europos ir Šiaurės jūros.

Atmosferos frontas buvo labai netolygus ir vienoje jo atkarpoje susidarė mezociklonas – tai mažo erdvinio masto (< 200 km) ir trumpalaikis (< 12 val.) cikloninis sūkurys, kurio centre ir galimi tokie stiprūs vertikalūs srautai. Mezociklonas užsimezgė ties Vidurio Lietuva, bet ilgiausiai užtruko rytinėje Lietuvos dalyje, todėl ten daugiausia ir buvo stebimi tokie intensyvūs krituliai.

Tikriausiai tai buvo paskutinis šilumos ir drėgmės „tiekėjas“ tiek šią, tiek kitą savaitę. Kaip jau buvo numatyta anksčiau – šilumos ir drėgmės patekimas į Baltijos jūros regioną nutrūks, bent jau laikinai. Vėl suaktyvės ciklonai Viduržemio jūros regione, ypač Tirėnų, Adrijos jūrose bei gretimose akvatorijose.

Todėl per ateinančią savaitę gausūs krituliai (iki 120–200 mm per savaitę) iškris Balkanų pusiasalio vakarinėje dalyje, pietinėje ir pietvakarinėje Turkijos pakrantėse, Kalabrijoje (Italija). O dėl įsivyraujančių drėgmę nešančių šiaurinių vėjų – Pirėnų kalnuose ir visoje šiaurinėje Ispanijos pakrantėje.

Toks aktyvios oro cirkuliacijos persiskirstymas virš Europos ir Šiaurės rytų Atlanto bus nulemtas susiskaidžiusios vidutinių platumų atmosferos sraujymės, kuri formuojasi 9-12 km aukštyje ir yra pagrindinė kinetinės energijos „tiekėja“ sūkuriams vystytis. Taigi, Atlanto ciklonai neturės nei dinaminės, nei energetinės galimybės judėti Baltijos regiono link, tačiau virš Viduržemio jūros ir Šiaurės Afrikos išliks labai aktyvi subtropinė sraujymė.

Pastaroji orų sistemoms šiltuoju metų laiku įtakos beveik neturi, bet šaltuoju gali lemti energijos tiekimo ir virsmų procesų eigą. Todėl, greičiausiai, kitą savaitę Vidurio Europą, o gal ir Lietuvą šiluma ir drėgmė gali pasiekti iš pietų. Bet didžiausia problema – tokių procesų, kai nėra vieningos pernašos, raidos numatymas arba nuspėjamumas. Šiuolaikiniai matematiniai prognostiniai modeliai geba gana tiksliai imituoti atmosferos procesų raidą vidutinėse platumose 10-15 parų į priekį.

Tačiau ši taisyklė tinka tik šaltajam metų sezonui kai Šiaurės Atlante bei Europoje slėgio ir temperatūros gradientai pasiskirstę normaliai – t. y. nukreipti iš pietų į šiaurę. Kuomet nesusidaro toks gradientų laukas, oro pernaša tampa nepagrindiniu orus formuojančiu veiksniu ir tikslių prognozių trukmė sutrumpėja iki 5, o kartais net mažiau nei 3 parų.

Trečias sausio ir pirmas vasario dešimtadieniai vidutiniškai yra patys šalčiausi metuose. Tačiau žiemų nepastovumas, kurį lemia sezono atmosferos cirkuliacijos sąlygos, paprastai šį „šalčio branduolio“ laiką stipriai pakoreguoja, pavyzdžiui, praėjusią žiemą šalčiausias buvo trečias vasario dešimtadienis.

Kitą savaitę gausių kritulių jau nenumatoma nei Lietuvos pajūryje, nei kituose rajonuose. Sekmadienį dar vienas neaktyvus frontas keliaus nuo Vidurio Švedijos link Baltarusijos, dėl kurio gali stipriau pasnigti šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose.

Vėliau atmosferos frontai mažai tikėtini, gal tik savaitės pabaigoje. Šilta taip pat nebus – vidutinė oro temperatūra bus vienu kitu laipsniu mažesnė už normą, o naktį, pragiedrėjus, oro temperatūra gali nukristi iki -10 – -15 °C. Pajūryje tokių šalčių nebus, o vėjui pasisukus nuo vakarų (sekmadienį) ar pietvakarių (antradienį) – galimas atlydys.

Susilpnėjęs Sibiro anticiklonas leis ciklonams iš vakarų pasiekti net Rytų Sibirą ir taip sumažinti speigą. Priešingai, sustiprėjęs Šiaurės Amerikos anticiklonas užpildytas šaltu sausu Arkties oru toliau šaldys Kanadą (ypač rytinę jos dalį) ir JAV Didžiųjų ežerų bei gretimus regionus.

Stiprūs musoniniai šiaurės rytų vėjai atneš smarkias liūtis į rytinę Filipinų salyno dalį, o stiprūs šiaurės vakarų vėjai nuo Sibiro per Japonų jūrą, greičiausiai, sukels smarkius snygius ir pūgas Hokaido ir šiaurės vakarinėje Honšiu salos dalyje. Žiema pačiame įkarštyje, ir ne tik pas mus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.