Selemonas Paltanavičius: sniegas dar tikrai sugrįš

Lietuvoje jau persiritome antron vasario pusėn. Vis drąsiau žvelgiame į horizontą, iš už kurio turi išnerti saulė. Vasario 16-ąją, mūsų Valstybės atkūrimo dieną, laukiame ko nors ypatingo, tad šviesa būtų kaip tik. Ar sulauksime?

Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Pavasarėja, tačiau žiemiškų orų dar galime sulaukti.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt

Feb 17, 2019, 9:42 AM

Kol mes žvalgomės aplink, įvyksta kas nors nepaprasto. Kad ir paukščiai iš dausų sugrįžta... Tik kol kas ne vieversiukai, nors kas ten žino, ar vasarį jų nepamatysime.

Tačiau dabar viskas sukasi apie žiemą – sniegą ir ledą. Sniego ne visur išliko, žiema vis bandė storinti jo sluoksnelį papildama iš savo aruodų. Tačiau gali būti, kad žiemos ištekliai riboti...

Neturėtume pamiršti, kad žiemai nėra lengva – žemė neįšalusi, o saulė ir pietys trukdo, kiek gali. Todėl sniegas net be lietaus ir šlapdribos slūgsta, jo klodas plonėja. Daug kur jis jau praplyšęs ir kyšo kupstai ar atsivėrė nemaži plikos žemės plotai. O kaip ten su ledu?

Klausimas nepaprastas... Dabar svarbu, kam apie tai pasakosime. Jei žvejams, turėsime sakyti, kad su ledu visai prastai. Nemažai ežerų ežerėlių jau atšuto, šaltiniai ir tekančio vandens srovės atvėrė plačias protirpas. O Kuršių marios... Kur jau ten, marių ledas žvejybai netinkamas, tuo labiau, kad vanduo daug kur pragraužė plačias properšas.

Ir visiems kitiems, ne žvejams, tą patį galima pasakyti apie ledą... Tik jie yra daug atsargesni ir ant ledo geriau net nebando lipti. Žinoma, yra ežerų, kur galima ir žvejoti, ir vaikščioti.

Iš pirmųjų sugrįžtančių paukščių pilkosios žąsys visada ankstyvos. Net ir daug griežtesnę žiemą jos lyg nieko neboja, sugrįžta, stoviniuoja ant ledo, išskrenda į snieguotus laukus ir kur nors suranda želmenų. Dabar joms lengviau...

Dabar laukuose apie Žuvintą lesalo pakanka, o ir laisvo vandens plunksnoms nuplauti rasti nesunku. Tačiau į Lietuvą sugrįžo ir kiti paukščiai. Matyt, jiems kažkas pranešė, kad pas mus jau daug kur pliki žemės plotai, kad galima rasti lesalo ir vietų prisiglausti.

O ką, jei vėl sugrįš sniegas? Dar tikrai sugrįš, nes tam turi teisę. Gali būti, kad sniego sulauskime ne vieną kartą. Jis kris ir tirps, taip vasarį būna dažnai. Šalčio nesitikime, o šaltukas tikrai bus. Dabar jis naktimis sutraukia drėgmę, o dienomis saulė daro didžiuosius darbus – graužia sniegą, tirpdo ir garina.

Kai pasigirsta pirmosios gervės, iki tikrojo pavasario – ranka paduoti... Kaip turėtume ruoštis pavasario, o gal net ir vėlesniems darbams? Kuo galime būti naudingi gamtai?

Gerų darbų gamtai daug, visi jie labai svarbūs ir reikalingi. Prisiminkime vieną ypatingą kiekvieno pavasario bėdą – pievų gaisrus. Ne visur Lietuvoje jie rūksta. Bet kasmet vis tiek išdeginama tūkstančiai hektarų sausų pievų. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek gyvybių pražudo šie gaisrai, kiek oro užteršia. Ar kada nors ateis toks pavasaris, kai žolės gaisrai nerūks?

Tikėkime, kad toks pavasaris išauš. Ir tą lems tikrai ne draudimas ir baudos. Arba – ne tik jie. Žolę deginame mes patys, tad, sakytum, yra visai paprasta to nedaryti.

Vos pradėjus džiūti laukams, ūkininkai turėtų dažniau po juos žvalgytis. O visi kiti gali taip pat žvalgytis aplink savo namus, nupjauti ar sugrėbti likusią pernykštę žolę. Taip bus švariau ir saugiau – pievų gaisrai kasmet sudegina ir keletą sodybų. Ką daryti su nupjauta, nušienauta žole? Kompostuoti! Geresnio panaudojimo nerasi. Na, auginantiems gyvulius tai gali būti kraikas...

O kiti darbai? Tokiu metu daug kas daigina daržoves. Tai kas, kad tik vasaris. Tačiau kol sėklos sudygs, kol daigai sustiprės... Ir gamtai reikia tokių augalų. Jei norime padaryti tikrai gerą darbą, kiekvienam sode, darže skirkime nors vieną lysvę augalams, kurie žydi visą vasarą. Jų įvairovė turi būti kuo didesnė. Kai kurie jų galės būti naudojami kaip vaistažolės, kiti tiesiog bus gražūs ir pamaitins daugybę bitinių vabzdžių ir drugių.

Tokioje lysvėje ypač tinka raudonėliai, čiobreliai, melisos, facelijos, bandreniai. Dar gali augti medetkos, ramunėlės, šalavijai, juozažolės, dašiai ir net patys paprasčiausi krapai. Jų žieduose lankosi daug kas. Tačiau jų lapais ir stiebais maitinasi gražiausio mūsų drugio machaono vikšrai. Taigi, krapų taip pat reikia.

Visų paminėtų augalų sėklos – tikrai ne retenybė. Daug kas, tikiu, jų turi pasiruošę nuo pernai. O kiti jų gali rasti prekybos centruose ir sodininkų parduotuvėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.