Ji pasižymi beveik visais tik tokiam oro masės tipui priskiriamais požymiais:
1) integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe mažesnis už 3 mm (arba kg/m2);
2) oro temperatūra virš paribio sluoksnio (> 1 km) žemesnė už -15 °C;
3) ekvivalentinė potencinė temperatūra (konservatyvi oro masės charakteristika) tame pačiame lygyje – už 0 °C;
4) apatinio sąmaišos sluoksnio specifinis drėgnis mažesnis už 1.5 g/kg;
5) sluoksnio storis tarp 500 ir 1000 hPa – artimas 5000 m;
6) tropopauzės lygio aukštis mažesnis už 8 km ir kita.
Tačiau dalis kriterijų ir nevisai tinka šiai oro masei identifikuoti: minimali paros oro temperatūra aukštesnė už -15 °C, o rasos taško temperatūra aukštesnė už -20 °C. Beje, reiktų pagirti ir Lietuvos Hidrometerologijos tarnybos didelės erdvinės raiškos „Harmonie“ orų prognozės modelį – bent šiam rytui jis tiksliai prognozavo minimalią oro temperatūrą.
Greičiausiai mus nuo to „stingdančio speigo“ gelbėja pakankamai didelė turbulencija apatiniame atmosferos sluoksnyje, kuri gerai išmaišo oro sluoksnius ir neleidžia žemiausiam jų stipriai atvėsti. Pats oro masės židinys yra labai judrus – judėjimo greitis didesnis už 30 km/val., o pati šalčiausia (ir sausiausia) jo dalis dabar yra bent kelis šimtus kilometrų į rytus nuo Lietuvos. Priekinė (stumiančioji) oro masės dalis penktadienio rytą buvo ties Karpatais: Lenkijos pusėje snigo ir pūtė žvarbus vėjas, o Slovakijos – lijo. Tokios oro masės dinaminės savybės leis jai ateinančią naktį pasiekti Balkanus, o šeštadienio rytą, nesunkiai įveikus Rodopi kalnus, – įsiveržti į Egėjo jūros regioną.
Egėjo jūros rytinėje dalyje numatomas štorminis (9-10 Boforto skalės balų) šiaurinių krypčių vėjas, o Graikijos kalnuotose vietovėse (net ir Peloponese) laukiama gausaus sniego ir pūgų. Tokia šalta ir sausa oro masė patekusi ant šilto vandens paviršiaus (15-17 °C) rytinėje Viduržemio jūros dalyje sukels stiprią konvekciją ir sužadins kelias jau nusilpusias žemo slėgio sritis, kurios ten buvo iki tol. Pati oro masė užslinkusi ant Viduržemio jūros labai greitai praras savo pirmines savybes ir transformuosis.
Taigi, į pietus ir pietvakarius nuo Graikijos esantis ciklonas ims sparčiai gilėti (apie 5 hPa/ 12 val.), sekmadienį pasieks Tunisą ir Libiją, ten pakrantėse sukels liūtis ir poplūdžius, o dykumų dalyje – smėlio ir dulkių audras. Pirmadienį-antradienį nusilpęs turėtų pajudėti per Kretą link Kipro. Smarkios liūtys, vietomis su perkūnijomis savaitės viduryje laukiamos beveik visoje rytinėje Viduržemio jūros dalyje, O pietinės Turkijos bei Libano kalnuose – sniegas.
Jeigu į rytinę ir pietrytinę Europos dalį bent trumpam grįžo žiema, tai šiaurės vakarų Europoje tikras pavasaris: Airijos saloje ir Škotijos pakrantėse oro temperatūra nenukrenta žemiau + 10 °C, pietinės ir vakarinės Islandijos pakrantėse vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė už + 5 °C.
Net Rytų Grenlandijos pakrantėse intensyvūs krituliai yra skystos ir mišrios fazės, o oro temperatūra artima 0 °C. Ir toliau, tiek savaitgalį, tiek kitos savaitės pirmoje pusėje šiltas ir drėgnas Atlanto oras plūs į Šiaurės Europą ir Grenlandiją bei dar toliau į Arktį ir Šiaurės Sibirą, o šaltas kontinentinis oras į Balkanus ir rytinę Viduržemio dalį. Kitos savaitės pabaigoje Šiaurės Atlanto šiluma pasieks Rytų Sibirą ir foninis temperatūros laukas lyguminėse teritorijose bus tik -10 – -20 °C.
Pirmieji žiemos pabaigos pranašai matomi ir Azijoje. Silpsta žiemos musoniniai šiaurės, šiaurės rytų vėjai virš Indostano pusiasalio. Popiečio valandomis oro temperatūra centrinėje dalyje jau pakyla iki +30 °C ir aukščiau. Susidaro lokalios žemo slėgio sritys, kurios bent trumpam vėją nukreipia iš pietų ir pietryčių, todėl po ilgos pertraukos Orisos, Vakarų Bengalijos valstijose (Indija) bei Bangladeše numatomos stiprios trumpalaikės liūtys.
Aukšto slėgio sritis iš Skandinavijos persistums į Vidurio Europą, o vėliau pamažu trauksis į vakarus. Virš Baltijos nusistovės vakarų, šiaurės vakarų pernaša, kuri gins jūrinės kilmės vidutinių platumų orą į rytus. Tokia cirkuliacija vėl sudarys sąlygas laikytis bent truputį šiltesniems už normą orams Lietuvoje. Jeigu pati šalčiausia arktinės oro masės dalis spės pasitraukti iš mūsų respublikos per šią parą, tai „stingdančio“ šalčio, matyt, nesulauksime ir kitą rytą. Rytoj, pradedant pajūriu, o sekmadienį likusioje Lietuvos dalyje vidutinė paros oro temperatūra vėl taps teigiama.
Gausesnių kritulių didesnėje Lietuvos dalyje taip pat nelaukiama – šiltas atmosferos frontas su sniegu šeštadienio pavakare praeis pro Latviją, todėl didesnė sniego tikimybė šiauriniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose. Naujas šalto kontinentinio oro įsiveržimas laukiamas tik kitą savaitgalį, tačiau kol kas tokio įsiveržimo tikimybė neviršija 50-60 proc.
