Afrikos žemyne pusiaujo konvergencijos zona (terminis ekvatorius) yra normalioje padėtyje, tačiau gausiausios liūtys vis dar laikosi Pietų pusrutulyje: Tanzanijoje, Mozambike, Madagaskare, Angoloje ir kitur. Šiaurinėje Australijoje drėgnasis laikotarpis baigėsi įprastu laiku. Azijoje išnyko paskutiniai Sibiro anticiklono požymiai ir didesnę dalį kontinento dabar užima žemesnio slėgio sritys.
Mažiausio slėgio jūros lygyje (apie 1000 hPa) zonos dabar yra šiaurinėje Indijos dalyje bei Indokinijoje. Tai rodo, kad Pietų Azijoje prasideda drėgnojo musono laikotarpis. Pati anomaliausia cirkuliacija visame šiaurės pusrutulyje susidarė virš Europos.
Tokios sąlygos susidarė dėl stacionaraus ir blokuojančio anticiklono, kurio centras dabar yra virš Pietų Skandinavijos ir Baltijos. Tokia anticiklono padėtis nukreipia Atlanto ciklonus kita kryptimi ir didelė dalis Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos jau trečia savaitė negauna lietaus. Kita vertus, tuos pačius regionus dabar pasiekia beveik maksimalus šiam sezonui saulės spinduliuotės kiekis ir tai lemia didelę šilumos anomaliją. Lietuvoje vidutinė paros oro temperatūra jau viršija 10 laipsnių Celsijaus, o maksimali kai kur siekia 20 laipsnių Celsijaus.
Tačiau vyraujantis sausas oras (vidutinė paros santykinė drėgmė 40–50 proc., o minimali – tik 20 proc.) ir giedri orai palankūs apatinio atmosferos sluoksnio vėsimui naktį (dėl intensyvaus ilgabangio spinduliavimo). Todėl rytais oro temperatūra dar daug kur krinta žemiau 0 laipsnių Celsijaus, o tai kartu su drėgmės trūkumu stabdo vegetacinius procesus gamtoje.
Visiems reikia lietaus: žemdirbiams, kad pasėliai sudygtų, žvejams – kad žuvys tinkamai išnerštų, miškininkams ir gamtosaugininkams – kad nekiltų miškų, pievų ir krūmynų gaisrai. Beje, apie gaisrus – dabar daugelyje Lietuvos girininkijų skelbiamas 3-4 klasės miškų gaisringumas. Tai reiškia, vyrauja vidutinis arba didelis gaisrų pavojaus.
Gaisringumo lygmens nustatymas remiasi 4 meteorologiniais rodikliais: oro temperatūra, santykine drėgme, vėjo greičiu ir kritulių kiekiu. Visi šie parametrai labai svarbūs, tačiau lieka neįvertinta miško paklotės būklė, medžių rūšinė sudėtis, tankumas ir kitos aplinkybės. Patys degiausi miškai yra Kuršių nerijoje, nes ten didelė dalis kopų apsodinta kalninėmis pušimis, o smėliniai dirvožemiai greičiausiai Lietuvoje tampa sausi.
Be to, Kuršių nerijoje stiprus vėjas galimas net keliomis kryptimis, tiek nuo jūros, tiek nuo marių, taip pat jis gali staigiai keisti savo kryptį dėl brizinės cirkuliacijos. Didžiausi gaisrai kilo Smiltynėje 2014 m. balandžio 26 d., tuomet išdegė apie 125 ha miško, ir 2006 m. gegužės 4 d. kai išdegė apie 235 ha miško. Miško gaisrai kilo ten, kur didžiausias poilsiautojų skaičius. Todėl džiaugdamiesi pavasariu ilsėkimės atsakingai.
Kas laukia toliau? Kaip rodo skaitmeninės orų prognozės aukščiau aprašytas beveik stacionarus anticiklonas šiek tiek pasislinks į rytus. Sekmadienį ties Baltarusija susiformuos nedidelis ir mažo intensyvumo žemo slėgio sūkurys. Kad jis atneš gausesnio lietaus daug vilčių dėti negalima, nes jo centras bus į rytus nuo Lietuvos, o jau pirmadienį jis pasitrauks toliau į pietvakarius ir susilpnės.
Tačiau vietomis, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje, popiečio valandomis gali formuotis kamuoliniai lietaus debesys, kurie labai lokaliai lems liūtis, škvalą, o gal net ir krušą. Toliau cikloninė veikla Vakarų Europoje stiprės, o labai reikalingas lietus (o kai kur ir stiprios liūtys) teks rytinei ir centrinei Ispanijos daliai, Šiaurės ir Vakarų Italijai, Prancūzijai. Drėgnasis sezonas vis dar sėkmingai tęsis Artimuose Rytuose, Graikijoje ir Juodosios jūros regione.
Na, o Lietuvoje atmosferos slėgis išliks aukštas, bet padidės slėgio gradientai – vėjas pasisuks iš pietryčių ir sustiprės. Toks orų derinys vėl taps palankiu miškų gaisrams. Atmosferos frontai iš vakarų sunkiai skinsis kelią į rytus ir visą kitą savaitę kritulių tikimybė išlieka maža, išskyrus ketvirtadienį, kada nedidelė kritulių zona turėtų pasiekti Lietuvą iš pietų.
Po šio sekmadienio nedidelio atvėsimo oro temperatūra vėl kils ir savaitės viduryje popiečio valandomis ji sieks 20 ir daugiau laipsnių. Keliais laipsniais padidės ir nakties oro temperatūra. Visos šios sąlygos kitą savaitę greičiausiai lems smulkialapių medžių (beržas, drebulė, gluosnis ir kt.) sulapojimą, išleis spyglius ir europiniai maumedžiai.
Na, o Velykų metas, pagal senas tradicijas buvo laikomas itin tinkamu prognozėms. Sakoma, kad jeigu per šventų Velykų procesiją stiprus vėjas – bus nepastovūs orai iki birželio pabaigos, jeigu Velykų rytas bus saulėtas ir gražus – tai bus graži vasara ir geri orai. Kuržemėje (Latvija) laikoma, kad jeigu Velykų pirmą dieną lis – tai karvės duos daug pieno ir kiekvieną sekmadienį iki Kalėdų laikysis lietingi orai. Taigi, kas netiki sinoptikais, belieka stebėti Velykų dangų ir patiems prognozuoti ilgalaikius orų pokyčius.
