„Šios fotografijos darytos šiandien, trečiadienį, 10 val. 28 min., nuo krantinės Nidoje šalia kavinės „Sofa de pancho“. Ten buvo du vėsulai, tik kito nenufotogravau“, – teigė O. Born.
Pasak Kuršių marių nacionalinio parko direktorės pavaduotojos Linos Dikšaitės, kol kas jokių žinių apie padarytą žalą, nuostolius ar nukentėjusius – nėra.
„Mes patys nespėjome to viesulo pamatyti. Žinoma, tai įspūdingas reginys, tačiau Kuršių mariose nėra labai retas“, – sakė L. Dikšaitė.
Sinoptikas Tadas Kantautas anksčiau portalui lrytas.lt aiškino, kad viesulas susiformuoja esant didelei drėgmei ir dideliems temperatūros kontrastams. „Tačiau tai yra lokalus reiškinys, todėl įtaką daro vietiniai, o ne didesnio masto procesai“, – teigė sinoptikas T.Kantautas.
Tiesa, virš vandens telkinių dažniausiai susiformuoja vandens viesulas? Jie susifomuoja virš įšilusių vandenų. Šių reiškinių atsiradimui puikiai pasitarnauja aukšti kamuoliniai lietaus ir perkūnijos debesys.
Nors kartais atrodo, jog iš ramiai kabančių debesų, lyg iš niekur nieko, pradeda leistis šie piltuvo formos viesulai.
Pasiekęs sausumą šis reiškinys dažniausiai pranyksta, tačiau jei pakrantė tankiai apgyvendinta, labai gali būti, kad prieš išsikvėpdamas viesulas dar spės pridaryti žalos. Tad pamačius tokį viesulą geriau ieškotis atokesnės ir saugesnės vietos.
Traukdami į save vandenį, šie viesulai gali įsiurbti ir smulkesnes žuvis ar jūrų gėrybes, kurias pasiekę sausumą išmeta. Taip ir atsiranda tokie reiškiniai kai lyja žuvimis, varlėmis ir panašiai. Tuo tarpu vandens išmetimas būna liūtinio lietaus pavidalu, visgi, tai priklauso kokio galingumo buvo pats viesulas.
