Mokslininkai teigia, kad kol kas yra per anksti spėlioti, kokia bus šio sparčiai pasaulyje plintančio viruso eiga.
Dešimtys virusų priklauso koronavirusų šeimai, tačiau tik septyni iš jų yra pavojingi žmonėms. Keturi iš jų gali sukelti švelnius peršalimo simptomus. Tuo tarpu likę trys yra pavojingi ar net mirtini, platinami ne tik žmonių, bet ir gyvūnų – pavyzdžiui, šikšnosparnių ar kupranugarių.
Visame pasaulyje žmones bauginantį virusą mokslininkai pavadino SARS-CoV-2, o jo sukeliamą ligą – COVID-19.
Ar laukti šilumos?
Neatmetama tikimybė, kad pavasario ir vasaros šiluma neleis šiam virusui išplisti iki epideminio lygio. Žinoma, taip atsitikti gali tuomet, jei paaiškės, kad koronavirusas turi sezoniškumo bruožų.
Virusai, pavyzdžiui, gripo ar koronavirusai, sukeliantys peršalimo simptomus, šiltuoju metų laiku tampa mažiau aktyvūs. Tai, pasak mokslininkų, yra tam tikras virusų „sezoniškumas“. Tačiau nėra žinoma, ar SARS-Co V-2 virusas bus toks pat sezoniškas. Nėra žinoma ir tai, kaip jį paveiks besikeičianti oro temperatūra.
„Labai tikiuosi, kad šis virusas bus sezoniškas, tačiau tai sunku nuspėti“, – teigė didelį dėmesį koronaviruso tyrimams skiriančio Merilendo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas Stuartas Westonas.
Šiai dienai žinoma, kad 34 pasaulio šalyse koronavirusas yra diagnozuotas apie 80 tūkst. žmonių. Ekspertai tvirtina, kad šis skaičius didės, mat virusas sparčiai plinta.
Kaip virusai sukelia infekcijas ir susirgimus?
Mokslininkai apie virusus aiškina labai paprastai: gripo ar koronavirusai yra baltymų ir lipidų rinkinys. Jie plinta tarp žmonių jų fizinio kontakto metu. Tačiau gali išgyventi ir ant įvairių paviršių, taip pat sergančio žmogaus kvėpavimo takuose bei jų išskyrose.
Virusai, patekę į aplinką, gali būti paveikti išorės faktorių, pavyzdžiui, dezinfekavimo priemonių. Jos suardo baltymus bei lipidus ir taip virusai tampa mažiau pavojingi.
Tačiau kodėl virusams yra būdingas sezoniškumas, bandoma išsiaiškinti tiriant gripo virusą. Įdomu tai, kad pastarojo viruso aktyvumo pikas yra šaltuoju metų laiku – nuo spalio iki kovo ar balandžio. Ir mokslininkai tam turi paaiškinimą.
Viena iš priežasčių – labai paprasta: šaltuoju metų laiku žmonės saugosi nuo šalčio dažniau susiburdami įvairiose patalpose, todėl virusui yra daug paprasčiau plisti. Kad suprastų, kodėl šiaurinėse platumose gripo viruso paplitimas yra dažnesnis rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario metu, mokslininkai ištyrė, kaip virusai plinta esant skirtingoms temperatūroms ir drėgmės lygiui.
2007 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad sausoje ir šaltoje aplinkoje virusai oru plinta sparčiau, negu esant šiltam ir drėgnam orui.
Tokios išvados buvo paviešintos po to, kai mokslininkai atliko bandymus su jūrų kiaulytėmis tiriant gripo viruso plitimą laboratorijoje. Paaiškėjo, kad esant labai aukštai temperatūrai ir dideliam drėgmės lygiui gripo viruso plitimas buvo visiškai sustabdytas. Tiesa, kokioje temperatūroje ir oro drėgmėje skirtingų virusų plitimas yra visiškai sustabdomas, moksininkai to neįvardijo.
Tačiau tikina, kad šiltame ore yra daugiau drėgmės, o drėgnu oru virusai gali plisti gerokai trumpesniais atstumais negu sausu oru. Pavyzdžiui, patekus į vandens lašelį virusams tampa sunkiau plisti, mat jie paprasčiausiai krinta žemyn.
Ne laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai taip pat buvo panašūs. Tiesa, kai kuriuose tropiniuose regionuose didesnis gripo paplitimas fiksuojamas drėgnuoju metų laikų, tačiau todėl, kad žmonės nuo lietaus slepiasi patalpose ir buriasi į didesnes grupes – lygiai taip pat, kaip ir nuo šalčio.
Tyrėjai kelia hipotezę, kad žiemos metu esant mažam oro drėgnumui žmogaus nosies gleivinė išsausėja, todėl joje susidaro palankios sąlygos į ją patekti svetimkūniams – plisti virusams ar bakterijoms.
Virusus naikinanti saulės šviesa
Kolumbijos universiteto infekcijų ir imuniteto tyrimų centro direktorius Iana Lipkinas užsiima šiuo metu pasaulyje sparčiai plintančio koronaviruso tyrimu. Jis teigia, kad saulės šviesa taip pat gali padėti naikinti virusus – ypač tuos, kurie platinami per įvairius paviršius.
„Ultravioletinė spinduliuotė pažeidžia virusų nukleono rūgštis ir taip beveik sterilizuoja paviršių. Tad būdami lauke, saulės šviesoje, būsite ir gerokai švaresnėje aplinkoje vien dėl ultravioletinės spinduliuotės“, – teigė I. Lipkinas.
Be to, UV spinduliuotė dažnai naudojama ligoninėse siekiant sterilizuoti patalpas nuo virusų ir bakterijų.
Tačiau ar tokios pat sąlygos paveiktų ir koronavirusą? Nepaisant to, kad tiek koronavirusas, tiek gripo virusas yra perduodami oro lašeliniu būdu ir sukelia kvėpavimo takų infekcijas, dar nėra patikimų duomenų, kad SARS-Co V-2 bus toks pat sezoniškas kaip ir gripas.
Kad geriau suprastų, kaip plinta šis koronavirusas, mokslininkai tiria panašus atvejus – SARS ir MERS.
SARS, kuris ėmė plisti 2002 metais, turi beveik 90 proc. identišką DNR kodą kaip ir koronavirusas. „SARS protrūkis vyko nuo lapkričio pabaigos ir truko iki liepos – tai reiškia, kad turėjo sezoniškumo požymių“, – tikino Merilendo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkas Stuartas Westonas.
Tad ar koronavirusas išnyks, kai baigsis šaltasis sezonas ir ar taikomos gydymo ir prevencijos priemonės bus veiksmingos? To mokslininkai pasakyti dar negali.
Tuo tarpu MERS protrūkis prasidėjo 2012 rugsėjį, Saudo Arabijoje, kai oro temperatūra buvo gana aukšta. Priešingai nei SARS, šis protrūkis nebuvo sustabdytas ir vis dar sulaukiama pranešimų apie šios ligos atvejus. „Kol kas nepastebime, kad MERS turėtų sezoniškumo požymių“, – tikino S. Westonas.
Tačiau šiuo metu plintantis koronavirusas taip pat užfiksuotas Viduriniuosiuose Rytuose – Irane ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Anot mokslininko S. Westono, Merilendo universiteto laboratorijose atliekami intensyvūs koronaviruso tyrimai ir bandoma surasti vaistus bei vakcinas. Deja, bet tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Ko tikėtis ateityje?
Harvardo universiteto epidemiologistas Marcas Lipsichius nemano, kad besikeičiantys orai stipriai paveiks koronaviruso paplitimą. Anot jo, COVID-19 jau dabar yra fiksuojamas beveik kone visame šiaurės pusrutulyje. Tad jei koronavirusas iš tiesų yra panašus į gripą, jo protrūkis tikėtinas ir pietų pusrutulyje, kai ten prasidės šaltasis metų laikas.
Londono Higienos ir Tropinės medicinos mokslo įstaigos specialistas Davidas Heymannas teigia, kad kol kas nėra paprasta nuspėti, kaip virusas plis keičiantis orams, mat turimų tyrimų išvadų dar nepakanka.
„Spėlionės be pakankamų įrodymų, ypač, jei jos būtų klaidingos, gali sukelti netikro saugumo jausmą“, – teigė D. Heymannas.
Anot jo, svarbiausia šiuo metu yra stengtis, kad koronaviruso židiniai būtų eliminuoti.
Remiantis Ligų kontrolės centro duomenimis, koronavirusas sparčiausiai plinta kontaktuojant su sergančiais asmenimis. Nepaisant to, kai kurie ekspertai tikina, kad ne visi užsikrėtę koronavirusu gali sunkiai susirgti.
„Stebime tik pačius sunkiausius atvejus. Tačiau gali būti, kad viruso nešiotojų ir platintojų yra daugiau, tačiau jiems nepasireiškė jokie simptomai“, – tikino S. Westonas.
Siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso, Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomentuoja vengti bet kokio kontakto su peršalimo simptomų turinčiais asmenimis ir kuo dažniau plauti rankas.
Pagal Nationalgeographic.com ir Newscientist.com parengė Šarūnas Meškys
