Tiesa, yra regioninių skirtumų: vidutiniškai šalnos Pamaryje ir Vidurio Lietuvoje pasitraukia anksčiau nei Žemaičių aukštumoje ar Šiaurės rytų Lietuvoje, o vėliausiai pietinės Lietuvos smėlingų dirvožemių zonoje.
Šią savaitę būta ne tik pavasarinių šalnų, bet ir sniego, kurio danga išsilaikė nuo kelių iki keliolikos valandų, pavyzdžiui Kaune ir Utenoje antradienį susidarė net 6 cm sniego danga. Sniegas pirmą gegužės dešimtadienį santykinai didelio dažnumo reiškinys – pasitaiko kas 2–4 metai; antrą dešimtadienį – žymiai rečiau, vidutiniškai kas 4–6 metai, o trečią dešimtadienį gausiai pasnigę buvo tik 1980 metais.
Aišku, sniegas sniegui nelygu, tačiau kaip stiprią anomaliją jį galime laikyti tik tada, kai susidaro laikina sniego danga ir išsilaiko bent pusdienį.
Paskutinis toks įvykis gegužės antrą dešimtadienį buvo 2017 metais, o jį lėmusi situacija labai panaši į šios savaitės: blokuojantis gūbrys virš Šiaurės rytų Atlanto ir aukštuminis slėnis virš Rytų Europos. Toks slėgio laukas labai palankus poliarinių (arktinių) oro masių prasiskverbimui į pietus. Dar reiktų paminėti, kad paskutinio pavasario sniego vidutinės iškritimo datos tenka balandžio viduriui, o pajūrio regione – balandžio pradžiai.
Šis sniegas, tikėtina, padarė žalos kai kurioms žemės ūkio kultūroms, pavyzdžiui žiemkenčiams. Tačiau viską suversti sniegui būtų labai neprotinga, nes prieš tai buvo sausas ruduo, švelni besniegė žiema, sausringas kovas ir balandis. Gal tik prašant finansinės paramos iš vyriausybės – sniegas gegužį skamba ekstremaliau.
Kita vertus antradienio sniegas bei pirmadienio ir trečiadienio lietūs labai pagerino drėgmės sąlygas dirvožemyje ir pagyvino vegetaciją. Pavyzdžiui, Vilniuje per minėtas tris paras iškrito 24 mm kritulių (Kaune – 35, Panevėžyje – 15, Šiauliuose – 12, Utenoje – 23 mm), o tai sudaro trečdalį mėnesio normos.
Vyraujanti vidutinė paros oro temperatūra (4.2 – 6.0 °C) irgi nebūdinga gegužės mėnesiui, tai atitinka balandžio vidurio bei jo antros pusės vidutinę oro temperatūrą. Deja, šaltas, poliarinės kilmės oras ir toliau cirkuliuos rytinėje Baltijos regiono dalyje tiek šį savaitgalį, tiek beveik visa kitą savaitę. Tokio oro masių pasiskirstymo priežastis – jau minėtas aukštuminis slėnis, kuris yra užsipildęs šaltu oru. Orų kaitą labiau lemia ne oro masių pasikeitimas, bet debesų danga ir saulės spindėjimo trukmė regione.
Nedidelis ciklonas nuo Skandinavijos kalnų šiandien keliaus link Suomių įlankos ir toliau į šiaurės vakarinę Rusijos dalį. Lietuva atsidurs šio ciklono pietinėje periferijoje, per kurią slinks ir mažai aktyvus okliuzijos frontas. Svarbiausia žinia, kad savaitgalį sustiprės slėgio gradientai ir pietvakarių vakarų vėjo greitis.
Gūsiuose šeštadienį vėjo greitis sustiprės iki 19–24 m/s pajūryje ir kai kur pamaryje, iki 15–20 m/s šiaurės vakarinėje bei šiaurinėje Lietuvos dalyje bei iki 13–17 m/s Vidurio Lietuvoje. Kartu su santykinai stipriu vėju savaitgalį laukiami trumpalaikiai lietūs ir liūtys.
Taigi ir naktimis bus didesnis debesuotumas, o šalnų dirvos paviršiuje tikimybė sumažės. Dienomis oro temperatūra, kaip ir šią savaitę, nesieks 15 °C, o kai kur (pajūryje ir Žemaitijoje) neviršys 10–12 °C. Nuo pirmadienio vyraujantis oro srautas ims keistis: pradžioje vėjas nurims, o vėliau pasisuks iš šiaurės vakarų ir šiaurės. Antradienį prie Lietuvos iš vakarų (nuo Šiaurės jūros regiono) priartės nedidelis žemo slėgio sūkurys ir beveik visoje Lietuvos teritorijoje palis (iki 7–15 mm).
Trečiadienį šis sūkurys pasitrauks toliau į rytus. Antroje savaitės pusėje, stiprėjant anticiklonui virš Skandinavijos, Lietuvoje slėgis kils, kritulių bus mažiau. Tačiau oro masių savybės pasikeis mažai – dienomis oro temperatūra išliks 11–16 °C, o naktimis kris iki kelių laipsnių šilumos ar net nulio, taigi, vėl padidės šalnų tikimybė (išskyrus, galbūt, pajūrio regioną).
Rytų ir kai kur Vidurio Europoje beveik iki pat mėnesio pabaigos numatomi vėsesni už daugiamečius orai, tuo metu didelėje Sibiro dalyje ir Centrinėje Arktyje – šiltesni už normą. JAV rytuose ir Vidurio vakaruose numatomi drėgnesni orai nei vidutiniškai, ten taip pat išlieka didelė viesulų tikimybė.
