Jau nieko nestebina kai tokios metamorfozės vyksta po kelis kartus per dieną. Ką tokie orai byloja apie ateinančią vasarą ar ateities klimatą? Apie tai „Žinių radijui“ komentavo klimatologas Justinas Kilpys.
– Užduosiu Jums klausimą, į kurį klimatologas veikiausiai turės, kad ir šimtą atsakymų. Kaip vertinate šį pavasarį?
– Pavasaris iš tiesų labai permainingas. Tikriausiai daug kam įstrigo atmintyje jo pradžia. Tačiau yra skirtumas tarp to, ką mes jaučiame išėję į gatvę ir to, ką mums rodo skaičiau, vidurkiai.
Tarkim kovo mėnuo, kuris atrodė daug kam šaltas, tačiau, pagal daugiametį vidurkį, buvo net kiek šiltesnis nei įprasta. Balandis buvo kiek šaltesnis, tačiau buvo labai permainingas. Tarkim balandžio vidurys buvo šiltesnis nei paprastai galima tikėtis, tačiau į pabaigą buvo keliais laipsniais šaltesnis nei turėtų būti.
Gegužės pradžia buvo šalta, tikrai šalta tačiau neseniai galėjome mėgautis jau beveik vasariškai orais. Žiemos tapo ganėtinai neįprastos.
– Puikiai pamenu kaip dar seneliai sakydavo, kad anksčiau tai buvo žiemos, o dabar jau nebe. Tam juk yra tiesos?
– Tame tikrai daug tiesos. Kalbant apie žiemas – jos tikrai šiltesnės. Ir šyla toliau. Tai ypatingai pastebima šį tūkstantmetį.
Dabar visos žiemos yra gerokai šiltesnės negu buvo prieš tai. Iš visų metų laikų temperatūra, kalbant apie ilgametį vidurkį, labiausiai auga būtent žiemos metu. Tenka pripažint, jog dienos, kai temperatūra nukrenta žemiau penkiolikos laipsnių šalčio yra vis retesnės.
Ką apie klimato kaitą mums pasako dabartinės žiemos? Praeita žiema buvo išties išskirtinė. Tai buvo pirma žiema per daugiau nei šešiasdešimt metų matavimo istorijos nesusidarė nuolatinė sniego danga bei visų mėnesių vidutinė temperatūra buvo teigiama.
Yra labai didelė tikimybė, jog tokios žiemos taps vis dažnesniu reiškiniu. Labai šaltos žiemos niekur nedings, tačiau jų tikimybė sumažės.
– O kaip su vasaromis?
– Vasaros, priešingai nei seniau, taip pat tampa gerokai šiltesnės. Anksčiau paprastai nebūdavo tokių šiltų ir ilgų vasarų. Atsirado naujų reiškinių, kaip tropinės naktys, ko netekdavo stebėti iki kokių devyniasdešimtųjų metų.
Šis reiškinys prieš kelis dešimtmečius būdavo itin retas, pasitaikydavo kartą ar du per porą dešimtmečių. Dabar gi mes Lietuvoj fiksuojame po kelias tropines naktis kas trejus ar ketverius metus. Tropinė naktis yra tada, kai nakties metu temperatūra nekrenta žemiau dvidešimties laipsnių šilumos.
– Žmonės neabejotinai džiaugiasi tokiomis šiltomis vasaromis. Tačiau ar jos nėra visuotinio klimato atšilimo įrodymas?
– Žmonių atmintis yra ganėtinai trumpa. Stebint šiuos reiškinius iš žmogiškosios perspektyvos jie yra ganėtinai ilgi ir per daug nekreipiant į juos dėmesio gali pasirodyti, jog taip buvo visada. Tačiau taip nėra.
Mums, klimatologams, tokios vasaros nėra įprastos. Mes žinome, jog tokie drastiški pokyčiai per tokį santykinai trumpą laiką negali įvykti natūraliai. Pastaruosius penkiolika ar septyniolika metų mes kiekvieną vasarą matome temperatūras apie trisdešimt laipsnių, ką mūsų seneliai galėdavo stebėti palyginus tikrai retai.
– Taigi, kokia šiemet bus vasara?
– Šis klausimas yra labai sudėtingas. Dažnai tos ilgalaikės prognozės nepasitvirtina. Tiesą pasakius, tai tikriausiai yra vienas labiausiai erzinančių klausimų, kurį galite užduoti klimatologui. Reikėtų suprasti, jog egzistuoja dviejų tipų prognozės.
– Kokios jos?
– Tai yra savaitinės prognozės, daromos savaitę į priekį. Taip pat ir ilgalaikės, kurios gali būt sudaromos iki pusės metų į priekį.
– O kokiam laikui jos patikimos?
– Savaitinė prognozės – apie dešimt dienų. Žmonės nuo senų laikų norėjo žinoti kokie bus orai, koks bus pavasaris, vasara. Egzistavo liaudies meteorologija, kai žmonės mėgindavo prognozuoti orus nemoksliniais būdais.
Tačiau to nėra įmanoma efektyviai prognozuoti net šiandien. Tokių ilgalaikių prognozių patikimumas yra ne daugiau penkiasdešimties procentų. Jūs galite sakyti, kad vasara pasitaikys šilta, o aš galiu tvirtinti, jog šalta. Ir šansai, jog kurio nors iš mūsų prognozė pasitvirtins yra daugiau ar mažiau vienodi. Mokslininkai stengiasi, tačiau tikimybė, jog tokios prognozės pasitvirtins menkos.
– Kaip vertinate tai, jog klimato kaita, kuri tampa vis didesniu klimatologijos mokslo subjektu, tampa tiek komunikacijos, tiek politikos ir politinių vertybių klausimu? Kaip vertinate klimato aktyvistų judėjimus? Ar jie veiksmingi?
– Tai, kad klimato kaita išeina į viešąją diskusija, tikrai yra gerai. Tačiau kai žmonės, kad ir buitiniuose pokalbiuose, sako „klimato kaita“, sunku suprast ką jie turi omeny.
Nes mums, klimatologams, klimato kaita yra ilgalaikis procesas, kurio metu keičiasi atmosferos cirkuliacija, kyla vidutinė temperatūra, o kitiem klimato kaita vienareikšmiškai susieta su politika.
Dar kitiems klimato kaita reiškia kažkokius asmeninius pokyčius. Kas liečia klimato aktyvistus – jie yra būtent tokie, kokiais ir turėtų būti. Jie turi reikalauti pokyčių. Kalbant apie veiksmingumą – puikus pavyzdys yra Gretos Thurnberg akcija „penktadieniai už ateitį“, kuri nuvilnijo per visą pasaulį.
Kas paskatino ne vieną valstybę atkreipti didesnį dėmesį į šią problemą ir prisiimti griežtesnius įsipareigojimus.
