Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Pirmiausia, ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška,
bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20 laipsnių gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
