Apie liūčių pavojus įspėjęs klimatologas paaiškino, kuris regionas džiaugsis saule: patiks poilsiautojams

Greitai praėjo pirmasis birželio dešimtadienis ir orais, nepaisant nepalankių prognozių, labai nenuskriaudė. Vidutinė oro temperatūra buvo kaip liepos mėnesį (16–18,4 °C), o kritulių pasiskirstymas labai margas: nuo kelių dešimtųjų mm kai kur šalies vakarinėje ir šiaurinėse dalyse iki 20–30 mm rytinėje dalyje.

Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Palanga.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Doc. Gintautas Stankūnavičius, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra

Jun 12, 2021, 4:57 PM, atnaujinta Jun 12, 2021, 4:57 PM

Tačiau ir šie skaičiai neatspindi visos kritulių pasiskirstymo įvairovės. Pavyzdžiui, Šiaulių meteorologijos stotyje per birželio 8 d. išmatuota 5,5 mm kritulių, nors interneto dienraščiuose skelbtos nuotraukos ir video medžiaga rodo, kad kai kuriuose miesto rajonuose lietaus intensyvumas tikrai buvo didesnis nei 10 mm per valandą.

Panašiai ir Vilniuje: Vilniaus meteorologijos stotis birželio 9 d. registravo 13 mm kritulių, nors „Youtube“ kanale buvo galima stebėti labai intensyvių liūčių reportažus iš skirtingų Vilniaus mikrorajonų, o mėgėjiška meteorologijos stotis Dvarykščių kaime (apie 300 m į vakarus nuo Salotės ežero) užfiksavo net 45 mm kritulių per parą.

Nedaug trūko, kad būtų pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus. Toks kritulių lauko netolygumas nėra kažkokia didelė orų ar klimato anomalija, tai greičiau rodo intensyvių kritulių židinių ir juos formuojančių lietaus kamuolinių debesų lokalumą. Žinoma, neapsieita ir be didelio masto veiksnių. Orams įtaką darė nejudri mažų gradientų žemo slėgio sritis virš Ukrainos ir Centrinės Rusijos – tai, kas liko iš aktyvaus regeneruojančio Juodosios (ir Azovo) jūros ciklono. Viršutinėje troposferos dalyje virš šio liekaninio ciklono laikosi platus slėnis, o apatinėje troposferoje ši sritis palaipsniui užsipildo šiltu ir drėgnu oru.

Tokios didelio masto hidroterminės sąlygos (jos apima rytinę ir dalį vidurio Lietuvos) lemia didelį atmosferos nepastovumą, santykinai didelius prieinamos konvekcinės energijos (CAPE) kiekius ir drėgmės konvergenciją prie žemės paviršiaus. Atmosferos nepastovumas dar labiau padidėja priešpiečio valandomis, kai kylantys konvekciniai srautai išardo per naktį susidariusius sulaikančius sluoksnius.

Tuomet greitai formuojasi galingi kamuoliniai debesys ir iškrenta liūtiniai krituliai. Konvekcinių srautų intensyvumą stipriai veikia vietinės sąlygos: reljefas, augmenija, terminiai ir fiziniai barjerai (tankiai užstatyti kvartalai ir jų kaita su žaliaisiais plotais bei vandens telkiniais), kalvų šlaitų ekspozicija vyraujančios pernašos atžvilgiu ir kt. Susidarius palankioms vietinėms sąlygoms CAPE energija popiečio valandomis padidėja iki 1000 J/kg ir daugiau, vertikalia kryptimi sparčiai vystosi kamuoliniai debesys ir iškrenta stiprios liūtys.

Dar vienas tokių sąlygų bruožas – jos palankios ne tik lokalioms intensyvioms liūtims, bet ir lokaliai krušai, perkūnijoms ar net stipriam škvalui. Jeigu CAPE energija padidėtų iki 2500 J/kg (tai nutinka įsiveržus tropinės kilmės drėgnai oro masei), o atmosferos nepastovumą lemtų ne tik aukščiau aprašytos sąlygos, bet ir dideliais terminiais ir drėgmės kontrastais pasižymintis atmosferos frontas, tuomet atsiranda, kad ir nedidelė, viesulo susidarymo tikimybė.

Penktadienį nepastovi su trumpomis liūtimis oro masė dar laikėsi virš didesnės Lietuvos dalies – nuo Žemaitijos iki Rytų Lietuvos, tačiau jau ateinančią naktį situacija keitėsi. Iki šiol buvęs mažų gradientų laukas su vyraujančiais silpnais vėjais pasitrauks į rytus, o jo vietą užims aktyvus barinis slėnis su šaltu atmosferos frontu iš vakarų.

Todėl šeštadienio naktį vėjas palaipsniui suksis iš pietryčių ir sustiprės, o šeštadienį po pietų (vakarinėje dalyje – priešpiet) praeinant frontui vėjas pasisuks į vakarus, šiaurės vakarus ir sustiprės. Prieš atslenkant frontui kai kur oras spės įšilti iki 21–27 °C, o jam praėjus orai laikinai atvės. Kadangi šis frontas judėdamas į rytus ir pietryčius sulėtės virš Lietuvos, tai ir kritulių vietomis iškris iki 20–30 mm, daugiausia, tikėtina, pietinėje, centrinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse.

Sekmadienį Lietuva vis dar bus šio fronto užnugaryje, kuriame vyraus vėsi ir drėgna oro masė, todėl daug kur galimos trumpalaikės liūtys, vietomis su perkūnija.

Saulėčiausias išliks pajūris, o oro temperatūra svyruos nuo 20 °C pačiuose vakaruose ir vietomis centrinėje dalyje iki 13–18 °C rytinėje šalies dalyje. Nuo pirmadienio į rytinę Baltijos regiono dalį plėsis anticiklono gūbrys iš Vidurio Europos, lietūs liausis, o vidutinė ir maksimali oro temperatūra kils aukštyn.

Savaitės viduryje ir antroje pusėje vėl sustiprės blokuojantis anticiklonas virš šiaurinės Rusijos ir savo cirkuliacine sistema ims traukti orą nuo pietinės Rusijos stepių. Todėl maksimali dienos temperatūra Lietuvoje vietomis sieks 25–30 °C. Kitos savaitės pabaigoje vėl numatoma drėgnesnio oro advekcija, tačiau orai išliks šilti. Remiantis ilgalaikėmis orų prognozėmis – šiltesni ir santykinai sausesni orai Lietuvoje laikysis iki liepos pradžios.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.