Šeštadienį mūsų šalies orus lems visą Šiaurės Europą apimantis ciklonas. Dangumi plauks tai tankesni, tai retesni debesys, protarpiais džiugins saulės spinduliai.
Per daugelį rajonų slinks trumpalaikiai, bet daugiausia negausūs krituliai, vyraus lietus, o vietomis pasirodys šlapdriba ar sniego kruopos. Kai kur gali pagrūmoti perkūnija. Pūs pietvakarių, vakarų vėjas 8–13 m/sek. greičiu, vietomis jo gūsiai sieks 15–17 m/sek. Virš mūsų šalies telksis šaltesnio oro masė, todėl temperatūra kils tik iki 5–10 laipsnių šilumos.
Sekmadienio naktį debesuotumas bus nepastovus, vietomis iškris negausi šlapdriba ar sniegas. Pietvakarių, vakarų vėjas išliks stiprokas, pūs 8–13 m/sek. greičiu. Temperatūra rytą pasiskirstys nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, vietomis susidarys plikledis.
Sekmadienio dieną tankūs debesys kaitaliosis su giedro dangaus plotais, per daugelį rajonų slinks trumpalaikiai, daugiausia negausūs, krituliai, vyraus lietus, bet kai kur pasirodys šlapdriba ar sniego kruopos. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų 8–13 m/sek. greičiu, vietomis jo gūsiai sieks 15–17 m/sek. Popietę temperatūra vėl kils iki 5–10 laipsnių šilumos.
Pirmadienio naktį debesys jau sklaidysis, dangus giedrės, žymesnių kritulių neturėtų būti. Pietvakarių, vakarų vėjas aprims iki 7–12 m/sek. Paryčiais temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, kai kur susidarys plikledis.
Pirmadienio dieną vėl formuosis pavieniai kritulių debesys, įdienojus ir po pietų daugelyje rajonų negausiai palis, kai kur gali iškristi šlapdriba ar sniego kruopos. Vėjas pūs iš pietvakarių, vakarų 7–12 m/sek. greičiu. Termometrai įdienojus rodys 6–11 laipsnių šilumą.
Antradienį stiprės aukštesnio slėgio laukas, tad žymesnių kritulių neturėtų būti. Naktį pūs nestiprus pietvakarių, vakarų, dieną – vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Naktį šals iki 0–5 laipsnių šalčio, prie jūros laikysis 1–3 laipsnių šiluma, dieną šils iki 8–13 laipsnių.
Trečiadienį kritulių tikimybė maža. Naktį temperatūra kris iki 0–5 laipsnių šalčio, dieną kils iki 10–15 laipsnių šilumos.
Šių metų kovas tapo sausiausiu mėnesiu iš visų nuo 1961 m.
Pagal visos šalies vidurkį. Į antrą vietą jis išstūmė iki šiol buvusį 2019 m. balandį (2,2 mm kritulių per mėnesį). Trečioje vietoje atsidūrė 1994 m. gegužė (4,5 mm). Lietuvoje šių metų kovą vidutiniškai iškrito 1,9 mm kritulių, bet atskirose Vakarų Lietuvos vietose nebuvo nė lašo lietaus.
Schemoje – kovą iškritęs kritulių kiekis milimetrais. Šių metų kovas buvo ir pats saulėčiausias kovas nuo 1961 m. – vidutinė saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje siekė net 263 val., tai – beveik dvigubai daugiau už daugiametį kovo vidurkį.