Pavyzdžiui, vakar po pietų ir šiandien Lietuva patenka į lėtai judančio ciklono (užsimezgusio Šiaurės jūros pietinėje dalyje) šiltąjį sektorių, todėl pakilo ne tik dienos, bet ir nakties oro temperatūra ir niekur neregistruota šalnų.
Beje, apie šalnas: ore jos jau tapo gana retos ir retai siekia -1 laipsnį ir žemiau, tačiau dirvos paviršiuje ramiomis ir giedromis naktimis temperatūra krenta iki 0 – -3 laipsnių, o palankiose reljefo ir kraštovaizdžio vietose (įdubose, sausuose slėniuose, miško aikštelėse ir kt.) bei rajonuose, pasižyminčiuose lengvais, smėlingais dirvožemiais – iki -5 laipsnių ir žemiau.
Medžių žaluma, sodų žydėjimas, pavasarinis medonešis ir kiti reiškiniai vėluoja. Bet kaip sako liaudies išmintis – gegužės lietus yra aukso vertės. Jis iš anksto aprūpina dirvožemį ir augalus drėgme ir taip užkertą kelią ankstyvoms vasaros sausroms bei derliaus nuostoliams.
Remiantis nuotolinių (palydovų) stebėjimų sistema bei agrometeorologiniais duomenimis didesnėje Lietuvos dalyje dirvos drėgmė šiuo metu yra normos ribose, vietomis Vakarų Lietuvoje, Pamaryje (ir Nemuno žemupyje) bei Šiaurės Lietuvoje, taip pat Šakių, Kėdainių, Anykščių rajonuose dirvos yra sausesnės nei įprastai.
O apie lietų kalbame todėl, kad numatomas lietingas savaitgalis. Nedidelio masto ir nepaslankus ciklonas, kuris šiomis dienomis lėmė atšilimą, artimiausią parą sustiprės, o jo centras kaip tik keliaus per Lietuvos teritoriją. Dėl to palis visoje teritorijoje, kai kur gausiai. Kadangi šis ciklonas su savo frontų sistema judės labai lėtai, todėl tiksliai numatyti savaitgalio kritulių kiekį nėra galimybės.
Tai įrodo ir skirtingų šalių skaitmeninių orų prognozių modelių duomenys. Tačiau beveik visi šie šaltiniai didžiausią kritulių intensyvumą/kiekį prognozuoja Rytų ir Pietryčių Latvijoje (> 30 mm), kai kurie (ECMWF, GEM, ICON, UKMO) – pietinėje ir pietrytinėje bei pačioje šiaurinėje Lietuvos dalyse (>20 mm). Dar sudėtingiau tokiais atvejais numatyti kitus su konvekcija susijusius reiškinius, tokius kaip škvalą, krušą ar perkūniją, jų vietą ir laiką.
Didžiausią intensyvumą šis savaitgalio ciklonas pasieks sekmadienio rytą, o vėliau pildydamasis sparčiai pasitrauks į rytus. Nuo sekmadienio pietų slėgis kils, vėjas atsisuks iš šiaurės ir ciklono vietą užims didelio poliarinio anticiklono gūbrys. Lietus liausis, naktys vėl atvės, o dienomis oro temperatūra kils iki 15–20 laipsnių.
Nors šis aukšto slėgio gūbrys virš Lietuvos ilgai neužsibus, tačiau giedromis savaitės pradžios naktimis ir rytais gali vietomis lemti nestiprias šalnas dirvos paviršiuje. Nuo savaitės vidurio orų pobūdis vėl keisis: iš vakarų ir pietvakarių priartės barinis slėnis, vėjas pasisuks iš pietvakarių ir sustiprės, daug kur palis. Antroje savaitės pusėje šalnų neprognozuojama, bet ir saulėtų orų tikimybė maža.
Kitas savaitgalis (bent jau pagal šios dienos duomenis) taip pat prognozuojamas vėjuotas ir su krituliais. Šį savaitgalį vasariškai karšta yra Pietvakarių Europoje, kur maksimali oro temperatūra vietomis kils iki 30–35 laipsnių, o paros vidutinė temperatūra bus 8–12 laipsnių aukštesnė už daugiametę.
Kitos savaitės pradžioje šis karštis persimes į Italiją ir Balkanų pusiasalį, o į savaitės pabaigą vėl grįš į Ispaniją, Pietvakarių Prancūziją bei Šiaurės Italiją. Šilta ir saulėta bus taip pat ir Britanijoje. Ilgalaikių orų prognozių duomenimis šiltesni ir sausesni nei įprastai orai pietvakarinėje Europos dalyje laikysis ir pirmoje birželio mėnesio pusėje, o Rytų Europoje ir Baltijos regione – vėsesni.
Pasak Ukrainos „liaudies meteorologų“ žymesnių karščių šiaurinėje jos dalyje ir Kijeve galima tikėtis tik trečią birželio dešimtadienį. Gal stipresnė šiluma tuo metu aplankys ir Lietuvą?
