„Prieš nepilną savaitę dalinomės panašiais grafikais apie vasariškas dienas (Tmax ≥25 laipsniai), na o šį kartą pažvelkime atidžiau į labai karštų dienų (Tmax ≥30 laipsnių) statistiką (nuo 1961 m.).
Mūsų šalies meteorologai tikrai ne kartą yra minėję, kad praeityje 30 laipsnių karštis Lietuvoje būdavo nebūdingas, nes net ne kiekvienais metais tiek laipsnių vasaromis pasitaikydavo. Šiais laikais 30 laipsnių būna kone kasmet ir po daug kartų.
Vilniuje 1961–1990 m. laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo vos 1,6 (arba ~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. šis skaičius jau siekė 5,1 d. (daugiau nei 3 kartus dažniau, lyginant su ankstesniu laikotarpiu). Praėjusių 10 metų (2012–2021 m.) laikotarpio vidurkis siekia net 7,1 dienos (4 kartus daugiau).
Kaune 1961–1990 m. buvo 1,6 (~2) karštos dienos, o 1991–2020 m. – pasiekė 5 dienas. Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 6,6 (~7) dienos buvo labai karštos.
Klaipėdoje labai karštų dienų fiksuojama mažiausiai. Daug metų oro temperatūra ten net nepasiekdavo 30 laipsnių. Štai 1961–1990 m. laikotarpiu buvo vos 0,5 karštos dienos (arba vidutiniškai 1 diena per 2 metus), o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą (1991–2020 m.) – išaugo iki 3,2 d. (t.y. net 6 kartus daugiau).
Per praėjusius 10 metų – vidutiniškai net 5,7 (~6) dienos buvo labai karštos. 1961–2021 m. laikotarpio vidurkis: Vilniuje – 3,6 dienos, Kaune – 3,5 d., o Klaipėdoje – 1,9 d.
Iki pat XX a. pab. dažnai pasitaikydavo, kad nė vienam Lietuvos mieste oras neįkaisdavo iki 30 laipsnių. Paskutiniai tokie buvo 1996 metai. Iš pastarųjų metų imant, mažai karštų dienų fiksuota 2017 ir 2020 metais. Daugiausia karštų dienų Lietuvoje buvo fiksuojama 2021, 2014, 2010, 1994 ir 2002 metais“, – pranešė meteo.lt.
