„Miestas parke“ – kartais taip apibūdinamas turbūt gražiausias Lietuvos kurortas, įsikūręs jūros ir gamtos apsuptyje, pasipuošęs išskirtinės architektūros pastatais ir daugelio lietuvių tituluojamas vasaros sostine.
Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė kviečia turistus nusukti nuo pagrindinių kelių ir atrasti kitokią, dar nepažintą Palangą bei iš arčiau patyrinėti žymiausių Lietuvos grafų gyvenimą.
Didikas, pildantis norus
Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė atskleidžia, kad vesdama ekskursijas Palangoje populiarią J.Basanavičiaus gatvę aplenkia, tačiau ne dėl to, dėl ko galėjote pagalvoti.
„Gatvė vadinama Palangos pramogų arterija, viena iš kurorto simbolių. Tačiau J.Basanavičiaus gatvę ir taip visi žino bei aplanko, todėl per ekskursijas savo turistus vedu istorinėmis, bet kartais neatrastomis vietomis, o kai kurios iš tų vietų – net nebeegzistuoja“, – pasakoja D.Jomantaitė-Jonaitienė.
O vietų, kurias bent kartą gyvenime privalu aplankyti, Palangoje tikrai netrūksta.
„Štai Tiškevičių šeimos dvaras. Visi beregint įsivaizduoja Gintaro rūmus. Tačiau senasis grafų kurorto dvarelis stovėjo ten, kur dabar yra kino teatras „Naglis“, – paaiškina ji.
„Medinis dvarelis vasaromis tapdavo grafų Tiškevičių rezidencija. Grafai nepamiršo ir poilsiautojų – XIX amžiaus pabaigoje Tiškevičių dėka Palangoje pastatytas pirmasis viešbutis ir restoranas. Tada ir dabar šią vietą vadiname kurhauzu“, – atskleidžia gidė.
Kurhauzas ne veltui vadinamas kurorto simboliu – Grafas Juozapas Tiškevičius prieš beveik 150 metų čia pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas ir taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.
O Tiškevičių alėjoje, pasakoja D.Jomantaitė-Jonaitienė, maloniai pasitinka ponia Antanina ir Feliksas Tiškevičius, kurio skulptūra, tikina gidė, pildo norus – „tereikia juos pašnibždėti šiam į ausį.“
Nemažiau ypatinga ir istorinė „Šilelio“ vila, kuri, tikina gidė, yra atgimusios ir moderniosios Palangos simbolis.
„Juk 1938 metų gegužę kurortas smarkiai sudegė, patyrė 2 mln. litų nuostolių. Tačiau architekto Vadimo Lvovo dėka Palanga lyg Feniksas pakilo iš pelenų modernesnė, tokia, kaip vila „Šilelis“.
Senoji vaistinė ir iki šiol išlikę atradimai
Išėjus iš Tiškevičių alėjos gidė veda į Vytauto gatvę, kurioje neįmanoma nepastebėti Senosios vaistinės. Šio įspūdingo medinio pastato istorija prasidėjo dar 1827 m., kai vieną seniausių vaistinių Lietuvoje įkūrė iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas.
Vaistinės savininkai išgarsėjo lojalumu lietuvybei spaudos draudimo metais: receptus, vaistų etiketes spausdino lietuviškai. Be to, būtent šioje vaistinėje buvo sukurtas dabar daugeliui lietuvių gerai žinomas gėrimas.
„Tai ne vila, bet tipiškos Palangai architektūros vaistinėje išsaugotas autentiškas senoviškas interjeras. O svarbiausia, kad šioje vaistinėje išrastos „Trejos devynerios“, – sako D.Jomantaitė-Jonaitienė.
Šioje vaistinėje pagal klaipėdiečio gydytojo Šraderio receptą taip pat gamintas ir garsus tinktūrų mišinys „Essentia cordialis“ arba „Tinctura Schräderi, patentuoti vaistai iš geležies mišinių, o vaistinė turėjo netgi savo prekinį ženklą – „Raudoną raktą“.
Maudynėms rinkosi ne tik jūrą
Vytauto gatvėje lengva nepastebėti gilumoje pasislėpusios Jono Šliūpo sodybos.
„Prie šios vilos sustojame ilgesniam laikui. Nes J.Šliūpas tokia asmenybė, apie kurią pakalbėti trumpai neišeina. Aušrininkas, gydytojas ir pirmasis Palangos burmistras ilgai gyveno JAV, grįžęs į Lietuvą pašiurpino visuomenę vesdamas 38 metais jaunesnę tarnaitę. Buvo laisvamanis, todėl svajojo Palangoje įrengti laisvamanių kapines ir įteisinti civilinę metrikaciją“, – vardija gidė.
Toliau gidė veda link kito išskirtinio pastato ir nors šiandien daugelio nebenustebintų dabartiniai poilsio centrai bei SPA, Palangoje galite pamatyti, kaip atsipalaiduoti mėgo Lietuvos didikai. Šiltųjų maudyklių pastatas buvo išeitis tiems, juokauja D.Jomantaitė-Jonaitienė, kuriems Baltijos jūros vanduo buvo per šaltas.
XIX a. pradžioje grafo Felikso Tiškevičiaus iniciatyva Palangoje atsiradusios šiltosios maudyklės tuo metu buvo tikra kurorto naujiena. Vonios su pašildytu jūros, žolelių ir mineraliniu vandeniu džiugino šilumos mėgėjus, o lankytojų srautai nesustabdomai augo, todėl pastatas kelis kartus buvo atnaujintas.
Negana to, „Vasaros metu Palangoje išties megzdavosi romanai, kurorte būdavo galima atrasti „ilgakasių undinių“ ir su jomis praleisti vakarą“, – atskleidžia D.Jomantaitė-Jonaitienė.
Vila ekstremalių pojūčių mėgėjams
Palangoje, atskleidžia gidė, mėgo atostogauti ir Prezidentas Antanas Smetona: „Jis nuomodavosi Marijai Tiškevičiūtei priklausiusią Baltąją vilą. Į ją suvažiuodavo savaitgaliais Ministrų kabinetas, o Prezidentas iš Kauno traukiniu važiuodavo į Kretingą, o iš ten – į Palangą automobiliu, kuris būdavo atgabenamas traukiniu.“
Netoli Baltosios vilos stūkso ir garsusis Anapilis. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila, kurioje apsistodavo dainininkas Kipras Petrauskas, Maironis ir buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis. Pastatas apgaubtas legendomis ir paslaptimis – sakoma, kad čia vaidenasi iki šiol.
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad vilos savininkė Sofija Tiškevičienė mėgo kviesti vėles, o virš palėpės netgi buvo įsirengusi slaptą veidrodžių kambarį, dėl kurio vėlės nebegalėjo ištrūkti atgal. Sklinda legenda, kad vaidenasi ne tik Sofijos, tačiau ir jos pasikorusios tarnaitės vėlė, o dėl įrengtų vėjo vargonų ir jų skleidžiamų garsų vietiniai šį pastatą neretai aplenkdavo ratu.
Yra pasakojama, jog grafienė Sofija Tiškevičienė buvusi silpnos sveikatos ir vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti. Šiandien unikalų pastatą patyrinėti ir įsitikinti legendomis drąsiausi gali ir apsilankę viduje.
Romantiškos Palangos vilos ir ypatingi rūmai
Pamatyti būtina ir romantiškas kurorto dvynes – vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Šios vilos statytos 1890-1905 metais, o sezono metu jos virsdavo žaismingo flirto, pažinčių ir bendravimo erdve.
S.Tiškevičienei priklausė ir kitas kurortinės architektūros šedevras – vila „Jūros akis“. Šveicariško stiliaus vila užburia skirtingais fasadais ir originaliais kambarių pavadinimais, apsuptais istorijomis: pirmasis kambarys vadinamas „Jūros akimi“, antrasis – „Grafo“ vardu, o trečiasis svečiams pristatomas kaip „Meilužė“.
O vienas didingiausių pastatų Lietuvoje, kuriame dabar įsikūręs Palangos gintaro muziejus, buvo Felikso ir Antaninos Tiškevičių rezidencija.
„Jie turėjo didelę šeimą, tad ir rūmai nemaži. Juos statant buvo rastas gintaro lobis. Tiškevičiai čia gyveno iki antrojo pasaulinio karo. Apatinis rūmų aukštas buvo skirtas aptarnaujančiam personalui ir buitinėms patalpoms. Iš virtuvės į pokylių salę maistas buvo tiekiamas pakylant liftu. Šeima turėjo asmeninę koplyčią“, – apie didikų gyvenimą pasakoja gidė.
Šiuo metu tai vienas lankomiausių ir žinomiausių muziejų Lietuvoje – gintaro muziejus turi apie 30 tūkstančių vienetų gintaro, o pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, leidžiančiais iš arti pamatyti ir pajausti, kaip šiuose rūmuose gyveno grafai Tiškevičiai.
Nemažiau ypatinga ir žavinti ir vieta, kuriame įsikūręs muziejus – Birutės parko centras. Birutės parkas ne veltui vadinamas Palangos perlu: jis tituluojamas ne tik gražiausiu Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje.
Šimtamečiai pušynai ir kvapą gniaužiantis vaizdas
Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje, o parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, su meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais.
Šiame parke aplankyti būtina ne tik didingus rūmus, tačiau ir Birutės kalną.
„Birutės kalnas yra reliktinė kopa. Ant jos apytiksliai iki XIII amžiaus stovėjo pilis, buvo garbinami dievai. Pagal legendą čia gyveno ir Birutė, kurią pasigrobė pamilęs Kęstutis. Sakoma, kad ji čia yra ir palaidota. Ant Birutės kalno įvyko ir iškilmingas Palangos perdavimas Lietuvai 1921 metais“, – pasakoja D.Jomantaitė-Jonaitienė.
Negana to, nuo 21 metro virš jūros lygio iškilusio kalno atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Baltijos jūrą, o įkvėpti tikrai norėsis – kalną supa šimtametis ir šventu laikytas Birutės pušynas.
Palangoje – Lietuvos rekordininkas
Nors Palanga nuo seno garsėja galimybe pamatyti ir išgirsti žymiausius Lietuvos dainininkus, tačiau ne visi žino, kad Palangos koncertų salės fasadą puošia dainininko Stasio Povilaičio autografas, kuris oficialiai pripažintas didžiausiu parašu šalyje.
Dainininkas ilgą laiką kurorte gyveno bei koncertavo, ypač daug jo koncertų buvo surengta anuometinėje Vasaros estradoje, kuri po rekonstrukcijos tapo modernia uždara Palangos koncertų sale, tad maestro autografas, papuošęs būtent Koncertų salės fasadą, tarsi įprasmino Lietuvos estrados istoriją ir S.Povilaičio bei šios salės neatsiejamą tarpusavio ryšį.
Pamatyti būtina ir vienintelį tokį ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse Šunų muziejų.
Nuo 2009 metų veikiantis muziejus sukaupęs daugiau nei 4000 eksponatų iš įvairiausių pasaulio šalių ir sudomina ne tik vaikus, bet ir suaugusius, o Šunų muziejuje galima pamatyti ir unikalią V.Kuso įvairių paukščių kiaušinių raižinių kolekciją, originalius tapybos darbus.
Aktyvios kelionės pajūriu
Iš arčiau pamatyti ir susipažinti su nepažinta Palanga gali ir aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės. Sporto mėgėjų laukia šalia Vaikų parko pajūrio pušynu besidriekiantis sveikatingumo takas „Labrytys“. Čia galima bėgioti 6 kilometrų ilgio didelį žiedą sudarančiu miško taku, o per atokvėpio pertraukėles pasimankštinti „Labryčio“ take įrengtose penkiose aktyvaus poilsio zonose su lauko treniruokliais ir sporto įrenginiais.
Patyrinėti apylinkes kurortas siūlo ir dviračiu – prieš keletą metų centrinėje Vytauto gatvės dalyje specialiai dviratinkams buvo išskirta dviračių eismo juosta, kas dar labiau pagerino dviratininkų galimybes nuvykti iš centro į Vanagupės gatvės rajoną arba atgal. Dabar tai galima padaryti ne tik šalia jūros esančiu dviračių taku, tačiau ir gatve.
Vytauto gatvės takas leidžia dviratininkams įveikti pagrindinę Palangos miesto gatvę, kurios dešinėje pusėje galite matyti Palangos senamiestį su jaukiomis gatvelėmis bei medinukais, vilomis ir svečių namais, o kairėje pusėje išvysti naująją Palangos miesto dalį.
Įpusėjus dviračių taką pasiekiama J.Basanavičiaus pėsčiųjų gatvė, didinga Palangos bažnyčia, tiltas per Ronžės upę ir simbolinis Kurhauzas, o kelio pabaigoje jūsų lauks Palangos Birutės parkas.
Pasiekus Vytauto gatvės dviračių tako pabaigą kelionę galite pratęsti trasa link Nemirsetos ir į Klaipėdą arba, pasukus dešinėn, link jūros, taku per S.Dariaus ir S.Girėno gatvę.
