Jeigu norite išvysti Pagramančio apylinkes iš paukščio skrydžio – kopkite į piliakalnį. Jo statūs šlaitai yra daugiau kaip 20 metrų aukščio. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, Akmenos upė bei Gramančios upelis. Čia kasmet vyksta Joninių šventė, į kurią suvažiuoja būrys svečių.
Aplankęs piliakalnį, Vaidotas Baumila pasuko link šiaurinėje miestelio dalyje esančios Pagramančio atodangos, kažkada vadintos yžu. „Atodanga tikrai atrodo įspūdingai, jaučiuosi lyg būčiau kalnuose, nes šalia, kaip įprasta kalnuose, teka Akmenos upelis, o pats skardis itin status ir aukštas,“ – įspūdžiais dalinosi Vaidotas. Tai Pagramančio atversta ledynmečio knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai.
Erozijos veikiamas skardis yra beveik 31 metro aukščio. Jis pritaikytas lankymui: pažymėtas kelio nuorodomis, informacinėmis lentomis, apžvalgos aikštelėmis viršuje ir papėdėje.
Ir, žinoma, negalite palikti Pagramančio miestelio neužsukę į medinę Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, kurios architektūra būdinga Žemaitijos regionui ir turi liaudiškos architektūros bruožų.
Bažnyčia buvo pastatyta XVIII amžiaus antroje pusėje, yra simetrinio lotyniško kryžiaus formos plano, vienabokštė, medinė. Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai, sakykla, klausyklos, vargonai ir kiti bažnyčios puošybos elementai. Ypač vertingas – didysis altorius, papuoštas keturiomis skulptūromis. Na o tiems, kurie ketina čia praleisti daugiau laiko, Vaidotas siūlo keliauti į Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą ir pasidomėti, ką dar galima nuveikti šiame parke.
Vaidotas Baumila sėda ant motociklo ir nusprendžia pakeliui į Vilnių aplankyti dar porą vietų. Jis suka lik Aukštaitijos nacionaliniame parke stūksančio apžvalgos bokšto, kurio jam nepavykdavo aplankyti anksčiau. Čia stovintis išskirtinių formų ir net 60 metrų aukščio apžvalgos bokštas yra pirmoji apžvalgos aikštelė Lietuvoje, įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bokšto.
Vietiniai šį bokštą vadina Ginučių bokštu, nes jis yra šalia Ginučių kaimo arba Bitės bokštu, nes 2004 m. jį pastatė telekomunikacijų bendrovė BITĖ. „Nors bokšto apžvalgos aikštelė yra 30 metrų aukštyje – vistiek labai patariu visiems pakilti į ją ir pasižvalgyti po mūsų nuostabią Lietuvą. Aplinkui telkšo Ūkojo, Pakaso ir Sravinaičio ežerai, ošiantys miškai, matosi vingiuoti kaimo keliukai. Jei turite drąsos galite žvilgtelėti ir sau po kojomis. Tačiau prieš tai įsikibkite į turėklus“, – juokauja Vaidotas.
Ir paskutinė šios dienos stotelė – visai šalia Vilniaus įsikūrę ežeringieji Trakai, kurie edukuoja visus, norinčius čia praleisti vasaras. Visų pirma, kviečia atvykti į Trakus traukiniu arba elektromobiliu, o stotyje perlipti ant paspirtuko ir keliauti po visą miestą. Arba naudotis jau veikiančiu vandens taxi. Trakai ne tik edukuoja atvykstančius, bet ir patys aktyviai valosi ir tvarkosi. Vien per šių metų Galvės ežero valymo akciją, kuomet į vandenį paniro kelios dešimtys narų, buvo iškelta į krantą net 750 kg šiukšlių.
Visos šios istorijos Vaidotą Baumilą dar labiau motyvuoja laidose „Misija – vasara“ kalbėti, priminti, kartoti apie rūšiavimą bei aplinkosaugą. Laidą su Vaidotu Baumila „Misija – vasara“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11 val. per Lietuvos ryto televiziją.
