Kai į V.Tamučio rankas papuolė šis vienam inkliuzų kolekcininkui priklausantis gintaro gabalėlis, pažvelgęs į jį pro mikroskopą entomologas ilgai negalėjo patikėti tuo, ką mato.
„Pasirodo, jame ištisas lobynas. Tai unikalus gintaro gabalėlis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – teigė V.Tamutis.
Rado net 14 vabzdžių
Gintaro inkliuzuose užsikonservavę įvairūs vabzdžiai nėra itin retas reiškinys.
Dažniausiai juose randama pavienių skruzdėlių, vorų ar kitokių nariuotakojų, tačiau kad jame būtų net 14 gyvių, V.Tamutis dar niekada nėra matęs.
Neįtikėtina tai, kad šiame Baltijos bangų išskalautame gintaro gabalėlyje yra net trys skirtingos rūšys vabalų: devyni lig šiol nežinomi mokslui vabzdžiai Airapus, spragšis, trumpasparnis, spragčiukas, erkė, voras ir skruzdėlė.
Pavadino Lietuvos vardu
Entomologą labiausiai nudžiugino Airapus, nes jų kiekis leidžia išsamiai ištyrinėti ir aprašyti prieš 40 milijonus metų gyvenusių vabzdžių morfologinius požymius.
Kol kas pasaulyje mokslininkai yra aprašę tik dvi šių Airapus vabalų rūšis.
Jie gyvena pūvančioje medienoje bei mėšle ir šiuo metu užtinkami tik Indonezijoje ir Centrinėje Amerikoje. „Kadangi šios gintare esančios vabzdžių rūšies mokslas kol kas nežino, ją pavadinau Airapus lituanicus“, – atradimu džiaugėsi V.Tamutis.
Buvo subtropinis klimatas
Šis gintaro gabalėlis įdomus ne tik zoologine prasme.
Iš jo galima spręsti, kad prie Baltijos jūros prieš daugybę milijonų metų buvo visai kitoks nei dabar, subtropinis, klimatas.
Prieš maždaug 50 mln. metų šiose vietose klimatas buvo šiltas, vešėjo masyvūs subtropikų miškai, kuriuose, manoma, augo ąžuolai, sakingi sciadopičiai, sakingos pušys, sakingos araukarijos.
Entomologas ketina galbūt dar šiais metais muziejuje surengti pirmąją iš privačių kolekcininkų surinktų inkliuzų parodą.
Net neabejojama, kad šis gintaro gabalėlis bus garbingiausioje ekspozicijos vietoje.
