Šalia Darbėnų miestelio (Kretingos r.) Mažučių kaime esančio japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas teigia, kad pavasario šiluma į pajūrį visuomet ateina vėliau, todėl čia sakuros žiedais dažniausiai apsipila jau prasidėjus gegužei.
Sodinamos vardinės sakuros
„Pagal orų prognozę spėju, kad sakurų žydėjimas prasidės Motinos dienai pirmąjį gegužės savaitgalį. Vilniuje sakuros ima žydėti po balandžio vidurio.
Žydėjimas trunka apie 10 dienų, todėl tie kas dar kartą nori pasigrožėti šiuo nuostabiu gamtos vaizdu, važiuoja pas mus“, – teigė Š.Kasmauskas.
O žydėjimo laikotarpiu vaizdas išties įspūdingas, nes Mažučių japoniškame sode vienoje vietoje auga daugiausiai sakurų Lietuvoje – daugiau nei 320. Palyginimui, Vilniuje sakurų sodas turi apie 200 medelių.
Anot Š.Kasmausko, Japoniškame sode sakurų kasmet vis pagausėja, nes čia galima pasisodinti vardinę sakurą.
Kitą savaitę Lietuvoje viešėsiantys devyni Sugiharos fondo atstovai Lietuvos japoniškame sode nusprendė pasisodinti savo vardu pavadintus medelius.
„Vazonuose turėjome apie trijų metrų rožinių sakurų sodinukus, kurie jau buvo pražydę.
Visuomet laiko neturintys japonai atvyks tik kitą savaitę, prie medelių sukalsime lenteles su jų vardais, svečiai nusifotografuos ir išlėks toliau. O mūsų sode 9 sakuromis jau bus daugiau“, – pasakojo sodo šeimininkas.
Būtent Sukiharos fondo atstovai prieš 7 metus čia pasodinę pirmąsias 50 sakurų ir pradėjo šią tradiciją.
Vėliau vardines sakuras imta sodinti artimųjų gimtadienių proga, baigus mokyklą medelius sodino ištisos klasės. Tokiu būdu japoniškame sode įsiamžino nemažai pajūrio įmonių ir užsienio kapitalo kompanijų.
Sakurų alėjoje pasisodinti vardinį medelį kainuoja 100 eurų. Vien 65 eurai kainuoja pusantro – dviejų metrų aukščio sakuros sodinukas. Sodo darbuotojai pagamina stovą su lentele, ant kurios parašomas sakuros savininko vardas, pavardė ir pasodinimo metai.
Sakura gali būti pasodinta ir nedalyvaujant pačiam užsakovui. Vėliau jie atvyksta čia ir džiaugiasi atradę savąjį medelį. Nemažai yra tokių, kurie juo ir toliau rūpinasi, bei atvažiuoja net palaistyti.
Lankytojų laukia staigmena
Japoniškame sode pasodinta 5 veislių sakuros. Kitaip japoniška vyšnia vadinamo medžio šakos iš karto labai gausiai apkimba dideliais baltais arba rožiniais žiedais ir iš tolo gali atrodyti, kaip pūkų kamuolys.
Š.Kasmauskas pasakojo, kad Japonijos pietuose pirmosios sakuros pražįsta dar vasarį ir slenka per visą šalį, kol šiaurėje žydėjimas nesibaigia gegužės pabaigoje.
Chanami vadinama sakurų žydėjimo šventė Japonijoje turi senas tradicijas. Tai būdavo ženklas, kad atėjo pavasaris ir galima sodinti ryžius.
Sakuros yra ilgaamžės. Š.Kasmauskas Japonijos šiaurėje matė 600 metų amžiaus sakuros medžius, kurių aukštis siekė apie 15 metrų, o kamieno nebuvo galima apglėbti dviem žmonėm.
Anot Š.Kasmausko, yra nemažai japonų, kurie lydėdami sakurų žydėjimą keliauja per visą Japoniją. Japoniško sodo įkūrėjui malonu, kad šią gražią tradiciją perima ir lietuviai, kurie apsilankę Vilniaus sakurų sode vyksta jų žydėjimu džiaugtis į Kauną, o vėliau atvažiuoja ir į pajūrį.
Sakurų žydėjimo metu japonišką sodą Mažučiuose aplanko keletas tūkstančių žmonių. Savaitgalio dienomis sodo lankytojų vidutiniškai būna po 800.
Ypač daug latvių atvyksta po gegužės 4 dienos, kai kaimyninėje šalyje švenčiama Nepriklausomybės deklaracijos sukaktis.
Šiemet atvykusiems pasigrožėti žydinčiomis sakuromis Š.Kasmauskas paruošė staigmeną – autentišką sakurų arbatą.
Baltame puodelyje užplikomas sūdytas sakuros žiedas, kuris prieš tai yra rauginamas japoniškos slyvos (ume) acte. Neįprastos arbatos skonis primena sūrią slyvą.
Taip paruoštų sakuros žiedų Š.Kasmauskas turi visą maišą, tačiau jis baiminasi, kad visiems sodo lankytojams jų gali ir neužtekti.
Planuoja japonišką restoraną
Kol japoniškas sodas ruošiasi sakurų žydėjimui, čia verda įprasti pavasario darbai. Pernai baigtame formuoti Katsura Rikyju sode pradėti sodinti medeliai: pušys, eglės, klevai.
Šis 5 hektarų ploto kampelis savo reljefu visiškai tiksliai atkartoja autentišką prieš 400 metų Japonijoje Kioto mieste įkurtą Katsura Rikyju sodą.
Mažučių japoniškame sode jau triūsia du japonai. Šiemet jie čia formuose vadinamą Fudzijamos kalną, nuo kurio atsivers nuostabus vaizdas į visą japonišką sodą.
Netoli būsimo kalno ruošiama vieta japoniško maisto restoranui. Viena Japonijos architektė jau projektuoja restorano pastatą. Numatoma, kad jo plotas sieks apie 200 kvadratinių metrų, prie kurio vasarą būtų įrengiama erdvi terasa.
Japoniškame sode svečių apgyvendinimą siūlantis Š.Kasmauskas sakė nenorintis imtis dar ir visuomeninio maitinimo – tegu tuo rūpinasi restoranų verslas.
Bet jam keista, kad niekas to nenori imtis. Š.Kasmauskas juokauja, kad gal verslininkai bijosi vienintelės sąlygos, kad restoranas siūlytų tik autentiškus japonų patiekalus.
