Gamtininkai papasakojo apie neįprastus sausros padarinius

Sausros alinami žemdirbiai nesitiki bent padoraus derliaus ir kalba, kad Dievas jau antri metai iš eilės apleido Lietuvą, o gamtininkai aiškina, jog prie gamtos staigmenų labiausiai neprisitaikęs žmogus.

 Dr. D.Valiukas ir S.Paltanavičius pasakojo, kad šiemet gamta pateikė nemažai staigmenų.<br> Lrytas.lt koliažas
 Dr. D.Valiukas ir S.Paltanavičius pasakojo, kad šiemet gamta pateikė nemažai staigmenų.<br> Lrytas.lt koliažas
Sausra Lietuvoje nėra itin retas reiškinys, tačiau šiųmetė kamuoja daugelį.
Sausra Lietuvoje nėra itin retas reiškinys, tačiau šiųmetė kamuoja daugelį.
Per sausrą paukščiai elgiasi neįprastai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Per sausrą paukščiai elgiasi neįprastai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ūkininkai dėl sausros patirs didžiulių nuostolių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ūkininkai dėl sausros patirs didžiulių nuostolių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 20, 2018, 4:21 PM, atnaujinta Jun 20, 2018, 4:22 PM

Apie sausrą ir jos padarinius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu ir klimatologu Donatu Valiuku.

– Net senyvo amžiaus žmonės šneka, kad neprisimena tokio kaitraus ir sauso pavasario. Ar čia paranormalus reiškinys, ar gamta rodė ženklus, kad gali būti tokia sausra?

S.P.: Aš daugiau nei 50 metų aktyviai būnu gamtoje ir matau, kas ten darosi. Gamtininkai jau kovo pabaigoje, balandžio pradžioje sakė, kad vasara bus išskirtinai sausa ir labai karšta.

Daug kas netikėjo ir reikalavo parodyti bent vieną požymį, kuriuo mes remiamės. Nėra vieno požymio, ir dešimties nėra – tiesiog visuma.

Gamta, beje, savaip tokią padėtį išsprendė. Buvau pamaryje, kalbinau Ventės rago ornitologijos stoties vedėją Vytautą Jusį. Dar tik birželio vidurys, dar į šviesą visai nesame pakilę, o pavasario ir vasaros paukščiai jau negieda, nutilę.

– Ką tai reiškia?

S.P.: Vadinasi, jie savo jauniklius jau užaugino – 3–4 savaitėmis anksčiau. Viskas įvyko greičiau.

– O kokios to pasekmės? Anksčiau sakydavo: jeigu gandrai meta gandriukus iš lizdų, vadinasi, nebus maisto, bus labai karšta.

S.P.: Gandriukai dar auga, bet dauguma paukščių giesmininkų, kurie sugrįžta pavasarį, išvedė vadas, užaugino jauniklius.

Dabar jie jau skraido. Visada būdavo, kad apie rugpjūčio vidurį išskrenda. Gali būti, kad šiemet jie išskris anksčiau.

– Matyt, tai irgi negerai? Juk yra gamtos procesai – paukščiai reikalingi, kad sunaikintų kokius nors kenkėjus.

S.P.: Žinoma. Bet jeigu kas gali pasijusti svetimas gamtoje, tai tik žmogus. Jis dažniausiai nieko nesupranta apie gamtą, jam labai sunku planuoti savo darbus.

Beje, kas augina įvairius vaisius, šiemet viskas gerokai anksčiau užaugo. Sako, gamta prisitaikė. Bet šiluma ir yra iš gamtos.

Mūsų keturių metų laikų gamtoje yra neįsivaizduojamas klimatinis reiškinys, dėl kurio nukentėtų kokia nors vietinė rūšis. Nėra tokios – vienų gal bus mažiau, kitų daugiau.

– Kokia situacija žemės ūkyje? Praėjusiais metais viskas skendo, o šiemet viskas dega.

J.T.: Man gaila, kad Dievas apleido žemdirbius antri metai iš eilės. Gali būti, kad šių metų sausra bus daug sunkesnė, nei buvo 2006-ųjų. Šiemet ji daugiau nei mėnesiu ankstesnė.

Kadangi pernai viskas skendo, negalėjome eiti į laukus, viską reikėjo sėti pavasarį. Bet daug vasarinių kultūrų nesudygo.

Nuostoliai bus didžiuliai. Dabar visi kalba, kad ūkininkai patys kalti, neapsidraudžia.

– Nėra nė vieno ūkio, nuo sausros apdrausto?

J.T.: Taip. Neapsidraudžiame, nes jeigu yra paskelbiama stichinė nelaimė, draudimas nuo jos atsiriboja.

– Keliose šalies savivaldybėse jau paskelbta stichinė sausra. Kur situacija blogiausia?

D.V.: Blogiausia pietinėje, šiaurinėje, šiaurės vakarinėje Lietuvoje. Penkiose savivaldybėse – stichinė sausra, o dar 22-ose yra sausringas laikotarpis. Ten dar nėra pasiektas stichinės sausros kriterijus, bet reiškinys – pavojingas. Ypač Pietų Lietuvoje.

– Kodėl būtent ten? Ar ten visada didesnė sausros rizika?

D.V.: Tik šiais metais. Lietuvoje sausrų pasitaiko kas ketveri metai, jos būna dažnesnės kaip tik Vakarų Lietuvoje.

Bet šįmet sausros formuojasi Pietų Lietuvoje. Buvo nenormaliai šilti balandis, gegužė. Gegužė – apskritai šilčiausia nuo praėjusio šimtmečio vidurio, daugiau nei 50 metų tokios šiltos nebuvo. Todėl augalų vegetacija prasidėjo kur kas anksčiau.

– O kokia gruntinių vandenų situacija?

D.V.: Ežerai, didesnės upės nenuseko, nes buvo rekordiškai didelis drėgmės perteklius nuo praėjusių metų. Bet paviršiniai žemės sluoksniai (30–50 centimetrų) – tai svarbu ir ūkiuose – sausi.

– Ką prognozuotumėte?

D.V.: Artimiausiomis dienomis bus nebent pavienių kritulių nedidelėse teritorijose. Gausesnio lietaus galima sulaukti nebent antradienį.

Prognozės, kad birželis bus sausesnis, pasitvirtino. Pagal dabartines prognozes liepa turėtų būti irgi šiek tiek sausesnė už įprastines daugiametes normas.

– Kiek laiko turėtų lyti, kad atsigautų gamta, o miškuose atsirastų grybiena?

D.V.: Užtektų 3–5 mm kritulių. Tai tikrai nedaug. Tada stichinė sausra pasibaigtų ir vėl reikėtų ją pradėti skaičiuoti iš naujo. Bet kad realiai gamta atsigautų, kritulių reikėtų daugiau ir ne vieno tokio palijimo.

S.P.: Vis tiek lietuviai Europoje yra labiausiai grybaujantys. Bet kad susiformuotų grybiena, reikia lietaus, šilumos, o paskui laukti mėnesį, pusantro.

Vadinamasis grybų lietus gerai veikdavo, kai būdavo smetoniškos vasaros – palijo, šilta.

Dabar visa grybiena yra negyvos būsenos. Tai yra plauko storio siūleliai, jų pilna miško dirvoje.

J.T.: Matyt, istoriją skaito ne tik žemdirbiai, mokslo žmonės, bet ir Dievas. O istorijoje parašyta taip: žemdirbiai niekada gerai negyveno, nors pavalgyti turėjo.

Manau, tie laikai jau ateina. Gal pavalgyti turėsime, bet gerai jau nebegyvensime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.