2018-ieji viršijo vandenynų temperatūros rekordą, pasiektą 2017-aisiais, be to, pastaruosius penkerius metus iš eilės rekordai buvo pasiekiami kasmet.
Anot mokslininkų, kasmet rekordą pasiekiantis visuotinis vandenynų šiltėjimas yra tiesioginis žmonijos veiklos rezultatas.
Ta pati mokslininkų grupė praėjusią savaitę paskelbė tyrimo rezultatus, įrodančius, kad vandenynai šyla greičiau, nei manyta ligi šiol, – vandenynai sugeria daugiau šilumos energijos, nei buvo žinoma anksčiau.
Panašu, kad iki pragariškų reiškinių mūsų planetoje neprireiks nė 100 metų. Remiantis atliktu tyrimu, 2081–2100 metais vandenynai šiltės šešis kartus greičiau, nei tai vyko prieš 60 metų.
Šylantys vandenynai paskatins greitesnį ledynų tirpsmą, jūros lygio kilimą, stipresnes audras, liūtis, koralų nykimą.
Didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, kurias į atmosferą paleidžia žmonija, kiekis sukelia energetinį disbalansą ir skatina visuotinę klimato kaitą bei atšilimą.
„Diduma visuotinio atšilimo sukeltos energijos absorbuojama pasaulio vandenynuose“, – teigė tyrimo autoriai. Anot jų, šiltėjantys vandenynai – pats geriausias klimato kaitos pavyzdys.
Tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. energijos, sukeltos šiltnamio efekto dujų, absorbuojama vandenynuose.
„Kylanti vandenynų temperatūra yra nenuginčijamas įrodymas, kad Žemė šyla“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkas Kevinas Trenberthas teigė, kad kylanti vandenynų temperatūra yra tikslesnis klimato kaitos pavyzdys nei kylanti oro temperatūra.
„Visos Žemės paviršiaus temperatūra daugiausia veikiama meteorologinių sąlygų, „El Nino“ reiškinio ir kt. Bet vandenynų šiltėjimas yra labiau pastebimas, tačiau ne toks „triukšmingas“, – teigė K.Trenberthas.
Tyrimo autoriai teigia, kad pastaraisiais metais ėmė itin ryškėti šylančių vandenynų padariniai.
Dėl ledynų tirpsmo pasaulio vandenynų lygis pakilo 29,5 mm aukščiau 1981–2010 metais nustatyto vidurkio.
Kylantis vandenynų lygis kelia didesnį audrų pavojų gyvenantiems pakrančių teritorijose, didėja tikimybė, kad dėl pakrančių korozijos sūrus vandenynų ir jūrų vanduo ims veržtis į gėlo vandens telkinius.
Šiltėjantys vandenynai skatina dažnesnių ir didesnių uraganų ir taifūnų formavimąsi. Tai buvo itin aiškiai pastebima praėjusiais metais, kai mūsų planetą talžė uraganai „Michael“ ir „Florence“. Jie niokojo ir skandino potvyniais JAV pietryčių pakrantę. O supertaifūnas „Mangkhut“ buvo pripažintas stipriausia praėjusių metų audra pasaulyje. Nuo jos smarkiai nukentėjo Filipinai ir Honkongas.
Šiltėjantis vanduo skatina didesnę drėgmės koncentraciją atmosferoje, dėl to didėja ir kritulių kiekis. Šiltesnis nei įprasta vanduo Ramiajame ir Indijos vandenynuose sukelia vis galingesnius potvynius Indijoje ir Japonijoje.
Kylanti vandens temperatūra naikina koralų rifus prie Australijos krantų – itin spartus šių gyvų organizmų nykimas pastebėtas pastaraisiais metais.
Be to, tirpstantis jūros ledas ne tik kelia jūros lygį – atskilę ledkalniai sukelia pavojų laivybai, pakrantėse gyvenantiems žmonėms.
Parengė Šarūnas Meškys
