Tokią tyrimo išvadą pateikė Skripso okeanografijos instituto mokslininkai, įsikūrę San Diege, JAV. Anot jų, rekordinis anglies dvideginio kiekis atmosferoje užfiksuotas Mauna Loa stebėjimų laboratorijoje Havajuose praėjusį šeštadienį. Matavimo įrenginiai parodė, jog minėtų dujų koncentracija ore yra 415,39 dalys iš milijono.
Paskutinį kartą didesnis nei 415 ppm kiekis anglies dvideginio atmosferoje užfiksuotas daugiau nei prieš 3 milijonus metų, kai globali vidutinė oro temperatūra buvo 3-4 laipsniais šiltesnė nei dabar. Tuo metu vidutinis jūros lygis buvo keliais metrais aukštesnis, o kai kuriose Antarktidos vietose ošė miškai.
Apie tai pranešė ir portalas BBC. Anot mokslininkų, Antarktidoje radusių priešistorinio miško fosilijų, medžiai Baltajame žemyne augo prieš maždaug 2,6-5,3 mln. metų.
Matavimo stotis anglies dviveginio duomenis atmosferoje fiksuoja nuo 1958 metų. Nuo to laiko šių dujų koncentracija ore padidėjo 30 proc.
Net ir industrijos revoliucijos laikais XIX a. anglies dvideginio koncentracija ore nebuvo viršijusi 300 ppm. Pirmą kartą 400 ppm buvo pasiekti 2013 metais. Tai buvo pirmas kartas per 800 tūkst. metų.
Nepaisant Paryžiaus klimato susitarimo globaliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, jų kiekis tik didėja. Be to, pastarieji ketveri metai buvo šilčiausi per visą matavimų istoriją.
Ralphas Keelingas, Skripso okenografijos instututo CO2 programos direktorius teigė, kad klimatas šils ir 2019 metais. Prie to prisidės ir El Ninjo reiškinys, pakelsiantis vidutinę planetos temperatūrą.
Anot jo, vidutinis CO2 koncentracijos ore didėjomas išlieka itin spartus. „Didėjimas tikriausiai išliks apie 3 ppm per metus, kai pastarasis vidurkis buvo 2,5 ppm. Panašu, kad tai priklausys ir El Ninjo poveikio, ir nuo iškastinio kuro deginimo“, – teigė R. Keelingas.
Remiantis Skripso okeanografijos instituto duomenimis, jei anglies dvideginio išmetimo į amosferą lygis nesikeis, kito šimtmečio pradžioje bus pasiektas 1000 ppm lygis.
