Varėnos rajonui, vieninteliam Lietuvoje paskelbusiam ekstremalią padėtį, sausra kirto žiauriai. Ūkininkai baiminasi, kad šiemet nė sėklos neužsiaugins ir ją teks pirkti. O apie derlių kalbėti neverta.
Tiesa, įvažiavus į rajoną dar ne taip baisu, kai kur pasitinka žalios pamiškės. Atrodytų, ko tie ūkininkai skundžiasi. Tačiau kuo toliau, tuo vaizdas darosi kraupesnis.
Kumelę tenka šerti avižomis
Netoli Ežeriekų kaimo nupjauti dobilai, o atolas nė nemėgina atželti. Ir kažin ar šiemet laukas sužaliuos, bus galima ganyti gyvulius. Po kojomis traška stagarai, eini per išdegintą žemę. Toks pat laukas ir prie Tolkūnų: nupjautas ir sugrėbtas šienas, o liko tik ruda žemė.
Taip, avižos prie Kazimieravo dar žalios, bet šalia kito ūkininko – gelstantis laukas. Išdegusios ir pievos prie Matuizų, todėl žmonės karves gano prie geležinkelio pylimo, kurį didžiąją dienos dalį nuo spindulių apsaugo medžių šakos.
Nedzingėje gyvenantis Vytautas Danevičius grįžo iš ganyklos tuščiu kibiru: buvo nuvežęs kumelei avižų. Vyras siūlė nesistebėti – neseniai nusipirko liesą gyvulį, tai iki žiemos nori atšerti, vien skurdžios žolės neužtenka. Šieno šiemet bus labai mažai, tai teks sušerti ir pernykštį.
„Jei lis, dar sužaliuos. Pernai antroji žolė taip pat buvo geresnė“, – optimizmo neprarado dzūkas. Kada paskutinį kartą lijo, jis neprisimena, nes Nedzingė – kaip užkeikta. Ant Alytaus, Varėnos bent keli lašai per porą mėnesių nukrito, o čia – ne.
V.Danevičius džiaugėsi ir kad anksti pasėjo avižas – jos dar žalios. O štai kaimynas kiek pavėlavo – niekas nesudygo ir dabar jo laukas rudas.
Metus pavadino katastrofiniais
„Žiauru, daržų nespėjame laistyti. Vandenį dar į kalną reikia vežioti. Per porą mėnesių iš dangaus tik kaip tik kaip geras kunigas kelis kartus pakrapijo“, – skundėsi Sapiegiškių kaimo gyventojai. Jų žodžiais, sausrų smėlėtame krašte būna kiekvienais metais. Bet šiemet – išvis katastrofa.
Matuizose Regina Šiškevičienė laistė daržą ir pati stebėjosi: „Kur matyta, kad kas bulves laistytų.“ Kasdien ji bent porą valandų ant nedidelio daržo pila vandenį, kad bent kas nors išaugtų. Jeigu bent dieną nepalaistytų, kitą dieną vandenį pilk nepylęs. Taip praėjusį mėnesį dešimt kubinių metrų vandens išlaistė. Kur žarna nesiekia ir su kibirais tenka panešioti. Taip ne tik ji, bet ir kaimynai elgiasi.
Gerai, kad vanduo Matuizose pigesnis nei mieste, maždaug po eurą už kubą. Bet vis tiek R.Šiškevičienės daržovės šiais metais bus auksinės.
Geltonos dėmės sparčiai plečiasi
Nors išdžiūvęs visas Varėnos rajonas, blogiausia padėtis Varėnos ir Matuizų seniūnijose, kur dirvožemis smėlingiausias. Čia yra laukų, kuriuose saulė, karštis sunaikinę viską.
„Baisu, šita kaitra pribaigs augalus. Geltonos, rudos dėmės plečiasi kiekvieną dieną“, – karščiausią birželio ketvirtadienį atsiduso Varėnos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas.
Nors sunku prognozuoti, ar palijus kai kurie pasėliai dar atsigaus, I.Laniauskas spėjo, kad jau dabar prarasta maždaug pusė derliaus. O jeigu dar nelis, ūkininkai gali net sėklos neužsiauginti. Tai blogiausia – jeigu rudenį paaiškės, kad ją teks pirkti.
Avižos, kurių Varėnos rajone auginama daugiausia, visiškai rudos, jos nebeatsigaus. Ankštinės kultūros, kurios ir taip smėlėtuose dirvožemiuose prastai auga, sunyko, rapsai jau meta žiedus. Žieminiai rugiai, kvietrugiai buvo puikiai peržiemoję, bet lietaus trūkumas jiems taip pat smarkiai pakenkė.
Po tokios kaitros Varėnos rajone smarkiai sumažės ir auginamų gyvulių. Juos teks parduoti. Mat saulė nusvilino pievas ir šieno bus labai mažai. Ūkininkai, kurie dar iš ankstesnių metų turėjo sukaupę šienainio rulonų, skundėsi, kad dabar jau skaičiuoja paskutinius.
Kritulių – tiktai 8 procentai
Varėnos rajone ekstremali padėtis paskelbta dar gegužės 24 dieną. Iniciatoriai buvo ne valdininkai ar specialistai, o žemdirbiai, kurie per susirinkimą pareikalavo skelbti nepaprastąją padėtį.
„Nusprendėme skelbti dėl to, kad kritulių kiekis labai mažas ir mažiausias Lietuvoje, tai atsiliepia žemdirbių pasėliams“, – BNS sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Anot Hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Justinos Kazlauskienės, situacija Varėnoje laikoma pavojingu reiškiniu. Pasak jos, oficialiai stichinė sausra konstatuojama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų. Kai kuriose Varėnos rajono vietovėse nelyja net nuo balandžio.
Iki gegužės vidurio šiame krašte kritulių buvo iškritę tik 8 procentai, lyginant su daugiamečiu kiekiu tam laikotarpiui.
