Nuo Beždžionių tilto upės intako į jūrą link, Šventąją plaukė žvejų, muzikantų, gyventojų, svečių valtys. Reginys buvo įspūdingas: valtyse degė šventiniai fakelai, o merginos plukdė vakare nusipintus vainikėlius. Vidurnaktį dangų nušvietė fejerverkas, kurį stebėjo tūkstančiai susirinkusių gerai nusiteikusių žmonių.
Netrukus po šventinio fejerverko didelė dalis poilsiautojų patraukė Palangos link.
Jonìnės švenčiamos birželio 24 dieną, kai Šiaurės pusrutulyje fiksuojama ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, dar vadinama vasaros saulėgrįža. Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos.
Šventės metu dominuoja augmenijos, vandens, ugnies simboliai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį.
Per Jonines spėjama ir oras. Nuo seno buvo manoma, kad jeii Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir su sniegu, jei Joninių naktis debesuota, tuometi Kalėdos bus lietingos, vėjuotos. Jei Joninių naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis.
Nuo 2003 metų Joninės Lietuvoje paskelbtos nedarbo diena.
Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24 d. sveikinti Jonus ir Janinas. Jie neretai puošiami vainikais.