Dreverna. Čia rasite apžvalgos bokštą – į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galėsite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto.
Visai šalia – Drevernos mažųjų laivų uostas, iš kurio vasarą plaukia keltai į Juodkrantę.
Greta įsikūręs kempingas, pastatyti mediniai nameliai, tad poilsiautojai ypač patogiai čia gali praleisti atostogas ir mėgautis ne tik įspūdingomis apylinkėmis, bet ir Kuršių nerijos malonumais.
Memel-Nord kariniai įtvirtinimai arba pakrančių apsaugos baterija – tai Antrojo pasaulinio karo laikų gynybiniai įtvirtinimai prie Baltijos jūros, įrengti Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos.
Buvo numatytos pastatyti dvi pakrantės artilerijos baterijos. Viena turėjo būti pastatyta Smiltynėje netoli Kopgalio – „Memel Sud“ („Klaipėda – pietūs“), kita – „Memel Nord“ („Klaipėda – šiaurė“) – už Girulių, Kukuliškių kaime. Tačiau buvo baigta tik viena baterija – esanti Kukuliškiuose.
„Memel Nord“ – ne tik bunkeris, bet ir mūsų krašto istorija, su kuria būsite supažindinti naujai, įvairiapusiškai. Galėsite nusikelti į XX a. – beveik 100 metų atgal. Pajusti istorijos alsavimą, taikioje realybėje išbandyti save ar savo draugus. Pabūsite praėjusioje istorijos laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu iki šiol.
karjeras/4627"="">karjeras/4627"" target="_blank">Šaltiškių molio karjeras plyti už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250 mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas.
Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi šiems sluoksniams raudoną spalvą.
Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.
Tam, kad pajustumėte paukščio skrydį ir pamatytumėte kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Kiekvienu metų laiku vaizdas bus vis kitoks, tačiau aplankyti bokštą būtina dar šią vasarą – juk tai didžiausia sezono naujiena.
Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka.
Lietuvos miestų ir miestelių fontanai. Purslais trykštantis vanduo, palydimas įvairiaspalvių šviesų ar ypatingos konstrukcijos fontanai – neabejotinai viena įspūdingiausių ir gražiausių vasaros atrakcijų.
Net stebina, kokiomis grožybėmis turistus vilioja Lietuvos miestai ir miesteliai – aukščiausiais, spalvingiausiais ar net keisčiausiais fontanais galite pasigrožėti visoje šalyje, tereikia išsirinkti.
Žaliasis pastatas VU Botanikos sode: šis 1962 m. statybos pastatas iki 1974 m. buvo gyvenamosios paskirties (12 butų). Perdavus jį VU Botanikos sodui jame įsikūrė laboratorija ir administracija. Deja, pastarosioms funkcijoms jis buvo mažai tinkamas.
Iki paskutinės rekonstrukcijos jį buvo bandyta nors iš dalies pritaikyti sodo poreikiams (pristatytas šiltnamis, kiek pertvarkytas vidinis išplanavimas).
Dabar pastatas iš esmės atnaujintas tiek pilnai išnaudojant visas pastate buvusias patalpas (du aukštus, t.y. pusę visų buvusių patalpų pilnai pritaikant laboratorijos reikmėms), tiek sukuriant jame ir visai naują lankytojams skirtą infrastruktūrą (įrengiant dar vieną laiptinę, liftą, apžvalgos aikštelę ant pastato stogo, įrengiant jame ir edukacines erdves).
Gaižiūnų poligone galėsite pasijusti tarsi palikti smėlynuose. Neatsitiktinai ši šis poligonas dar vadinamas „Lietuviškąja Sachara“.
1930 m. čia įkurtas pirmasis Nepriklausomos Lietuvos karinis poligonas veikia iki šiol. Skurdus vietovės dirvožemis ir nuolatinė žmonių veikla suformavo unikalų, Lietuvoje ypatingai retą kraštovaizdį, būdingą tik pajūrio kopoms ir tolimųjų kraštų dykumoms.
DĖMESIO: vykstant pratyboms, poligone lankytis griežtai draudžiama. Pratybų grafikas skelbiamas prie visų įvažiavimų į poligoną.
Vilsos upelis – tai vienintelis upelis Lietuvoje su natūraliais kriokliais. Vos kelių kilometrų Vilsa tekedama per klintinius tufus suformavo eilę mažesnių ir didesnių krioklių. Didžiausias siekia 1,5 m, bet kasmet kriokliai kinta ar gali atsirasti naujų.
Vilsos slėnis taip pat įspūdingas ir gilus, nors aplink upelį natūralus miškas ir pritaikytų takų nėra, tačiau nužygiuoti iki pat santakos su Nerimi būtina. Rekomenduojama ekstremalesnių pasivaikščiojimų mėgėjams.
Dubravos arboretumas – tai dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietiniai ir svetimžemiai medžiai bei krūmai.
Arboretumo misija – kaupti, tirti ir eksponuoti savaiminius ir introdukuotus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje, sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenės švietimui.
fortas/404"="">fortas/404"" target="_blank">Kauno tvirtovės V fortas įsikūręs greta Kauno marių, Sėmenos upelio, nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius.
Aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių.
Susitarus su šeimininkais yra galimybė rasti vietą laužui, palapinei, yra minimalūs patogumai.
Neverta pamiršti, kad Kaune yra ir daugiau įspūdingų fortų, kuriuos galite aplankyti.
Karpėnų klinčių karjeras yra didžiausiais karjeras Lietuvoje.
Klinčių klodai susiformavo prieš 270–250 milijonų metų Permo geologiniame Žemės formavimosi periode. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena.
Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus, Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės.
Šiuo metu daugiausia klinčių išgaunama būtent Karpėnų karjere. Naujosios Akmenės miesto svečiai dažnai atvažiuoja pažvelgti į įspūdingą Karpėnų karjero panoramą.
Mėgstantiems istoriją ir ekstremalius pojūčius – Sietuvos kūlgrinda.
Kūlgrindos įrengtos žemaičių ir kuršių kovų su Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinais laikotarpiu: XIII – XIV a. Kūlgrindos, kaip ir medgrindos (slaptas povandeninis kelias, grįstas rąstais), dar labai mažai Lietuvoje tyirinėta archeologinių paminklų grupė.
Jos buvo įrengiamos įvairiais proistorės laikotarpiais prie svarbiausių krašto piliakalinių, alkakalnių ir senųjų gyvenviečių, pavyzdžiui: Kernavėje, prie Medvėgalio, per Biržulio pelkynus ir kitur.
Kūlgrindos vieta būdavo laikoma paslaptyje, todėl už jos išdavimą labai griežtai bausdavo.
Mūšos tyrelio telmologinis draustinis – išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų.
Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių.
2015 m. buvo atidarytas Mūšos tyrelio pažintinis takas, kuris yra ilgiausias pelkėje esantis lentų takas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
