Teks priprasti
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas siūlo prie tokių šiltų žiemų priprasti, nes jos kartosis vis dažniau. Ir neabejoja — tokie reiškiniai vyksta dėl klimato kaitos.
„Ta užsitęsusių šiltų mėnesių serija – tai stipri anomalija, daugiau nei pusės metų trukmės. Kažko panašaus gal ir buvo, bet tokio mąsto kol kas nėra buvę“, – aiškino mokslininkas. Anot klimatologo, šalnų neturėtume sulaukti dar mėnesį.
Teka sula
Grybautojas iš Trakų rajono net aiktelėjo vidury žiemos išvydęs bėgančią sulą. Tai pamatė pirmą kartą gyvenime.
„Gamtai priklauso miegoti, ji nebuvo užmigusi. Jeigu dabar ateitų šalčiai, aš neįsivaizduoju kokios gali būti pasekmės. Augalijai ir patiems medžiams. Jau pumpurai išsiskleidę, o jei bus šalčiai ar bus jėgų naujiems atsigaut? Va, žolytė, kenkėjai atsibudę, daug jų bus“, – sakė grybautojas Vytenis Daugudis.
Žiemos viduryje sulaukti sulos nėra įprasta. Paprastai sula pradeda tekėti tik pavasarį, tad tokie reiškiniai gali būti žalingi gamtai. O sula šiuo metų laiku teka vos po pusvalandžio nuo išgręžimo.
Užkietėjusį grybautoją stebina ir tai, kad miške jau galima rasti pirmųjų grybų.
„Turime jau gyvų, šiųmetinių grybų, gal ir daugiau reikia pasižiūrėti. Nors dabar sausio vidurys, pasižiūrėjus į mišką tikrai nepasakysi, kad sausis. Labiau rugsėjis ar balandis. Miškas gyvas, samanos žalios, jokių požymių, kad yra žiemos vidurys“, – stebėjosi vyras.
Grybautojas neabejoja – dėl tokių anomalijų pavasarį galime nebeišvysti kai kurių augalų, o rudenį – grybų.
„Anksčiau pradės dygti, tada rudenį abejoji ar bus koks grybas, nes vis tiek grybas turi savo terminus dygimo, jeigu jis dygs anksčiau, jo vėliau neturėtų būti“, – nerimauja Trakų raj. gyventojas Vytenis.
Rado žibučių
Pavasariui būdingi vaizdai ir Vilniaus centre. Prie parduotuvių pardavinėjami kačiukai. Viena pardavėja rodo ir miške rastas žibutes. „Puokštę atnešiau namo sausio 2 d. Aišku keista būtų sausį pardavinėti žibute, bet orai dabar tokie“, – sakė sostinės gyventoja.
Neįprasti gamtos reiškiniai ir Vilniaus botanikos sode.
„Štai brokoliai. Jų viršūnėje yra akivaizdus augimas. Augimas vyksta, įsivaizduojat?“, – sausio mėnesio gamtos pokštais stebėjosi Gintarėlė Jurkevičienė, Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė.
Botanikos sode vidury žiemos jau auga ir rabarbarai, pumpurus skleidžia serbentų krūmai, o rododendrai skleidžia žiedus.
„Vienas visiškai prasiskleidęs, kiti jau net nužydėję, kiti ruošiasi. Spalva būtų žymiai ryškesnė, jei saulės būtų“, – gėles aprodė gamtininkė.
Moteris sako, kad ankstyvas grožis – trumpalaikis. „Visos šakelės yra su žiediniais pumpurais, jei bus septyni, dešimt ar daugiau laipsnių šalčio, tai jie nušals“, – tikino botanikos specialistė G. Jurkevičienė.
Rapsai siekia kelius
Ne viduržiemis, o pavasaris ir Panevėžio rajono ūkininko laukuose. Žieminiai rapsai vietomis siekia kelius.
„Mes nesame turėję tokios žiemos ir mes nežinom, kaip mums elgtis, kaip apsaugoti tuos rapsus ir ką su jais daryti“, – skundėsi Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Čepas.
Ūkininkas bijo, kad tokia šiluma vidury žiemos jo derlių sunaikins. „Didžiausia grėsmė, kad rapsai gali įšalti, jeigu nebus sniego dangos. Kadangi lapija yra didžiulė, jeigu nepašals ir užsnigs sniegas, rapsai gali iššusti, gali užpulti ligos, daug kataklizmų dar gali būti“, – sakė ūkininkas.
